10 klausimų žaliavalgiui

Tarp mūsų gyvena žaliavalgiai. Jie nieko neverda, nieko nekepa ir nevartoja maisto, apdoroto aukštesne kaip 40C temperatūra. Iš kur tokie atsiranda? Ir kaip išgyvena? Smalsu? Man irgi buvo smalsu, tai vieną dieną virtualiai įsėlinau į žaliavalgių tarpą, iš pradžių dairiausi tylomis, o paskui parašiau ant sienos: “Pasisakykit, kas tokie esat ir dėl ko žaliavalgiai?”.

Vienas iš sutikusiųjų atsakyti į klausimus – Edvinas Z.

1. Kaip tapote žaliavalgiu, ir kiek laiko jau toks esate?

Kartą su žmona užėjome į knygyną ieškodami kažkokios (nepamenu) knygos ir vienoje lentynoje netyčia už akių “užkliuvo” V. Boutenko knyga “Žalia mityba. 12 žingsnių programa”. Pradėjau vartyti, sudomino, nusipirkau. Perskaičiau per porą dienų ir ėmiau jautį už ragų, o tiksliau… arbūzą už uodegėlės  . Jau anksčiau apie 17 metų buvau vegetaras, po to porą metų vėl valgiau viską, bet kiek ir bet kaip, susigrąžinau senokai primirštą hipertoniją, dar užsiauginau delno dydžio cistą inkstuose ir atsidūriau ligoninėj. Po šio “nuotykio” vėl grįžau prie vegetarizmo, bet jutau, kad mano mityba nevisavertė, nuobodi, vienoda. Kaip viename komentare Facebooke esu užsiminęs – visi vegetarai ir veganai iš esmės maitinasi TIK makaronais. Sulaukiau nemažai pritariančių . Iš tiesų taip ir maitinausi – nes tai skanu, tai greita ir tai vegetariška, bet… Viena gydytoja pamatavo kartą mano kraujospūdį ir išrašė man vaistų nuo hipertonijos – VISAM GYVENIMUI! Šis “nuosprendis” mane privertė susimąstyti ir po mėnesio tabletės atsidūrė šiukšliadėžėje. O tada žaliavalgystė atėjo pati – vietoje ir laiku. Šiuo metu esu 100% žaliavalgis jau (tik!) 7 mėn. Hipertonija jau senokai liko tik prisiminimuose.

2. Gal yra koks nors šūkis, apibūdinantis jūsų mitybą?

Ne. Tai – tiesiog mityba, pilnavertė mityba ir nėra čia apie ką šūkauti. Stengiuosi netapti aklu fanatiku, nors susilaikyti nepakritikavus kokį “picavalgį” būna sunku. Ypač sunku matyti, kai suaugę vaikams bruka mėsą ir saldainius arba jaunimas geria kolą. Na, matyt, kiekvienam savas laikas sulaukti cistos inkstuose..

3. Kaip į jūsų pasirinkimą reaguoja aplinkiniai – ir namiškiai, ir tie, kurie pirmą kartą apie tai išgirsta? Kokių įdomiausių reakcijų esate sulaukęs?

Aplinkiniai reaguoja “sveikai”. Kaip galima reaguot į vienintelį nuogą žmogų futbolo stadione arba vienintelį su paltu pliaže? Gal pirmajam tiesiog karšta, o antrasis atėjo tik į jūrą pažiūrėti? Ar kam nors toks pasiaiškinimas tiktų? Kai kuriems taip – tinka, bet 99% turės savo tvirtą “teisingą” nuomonę. Trumpiau tariant – esu plačiąja prasme asocialus žmogus, nors pats tokiu nesijaučiu. Namiškiai jau apsipranta, o kiti aplinkiniai – vos apie tai prabilus visi iš karto patampa mitybos ekspertais  . Tiesa, dar tais laikais, kai tapau vegetaras, vienas sužinojęs apie tai draugas pasakė “O, tai tu mirsi sveikas!”. Nors tai daug kam tada sukėlė juoką, bet tik vėliau supratau, koks tai puikus palinkėjimas – pasaulyje tik apie 10-15% žmonių miršta dėl senatvės. Kiti – dėl ligų.

4. Kokie labiausiai paplitę mitai, susiję su žaliavalgyste?

Mitus kuria tik tie, kurie nėra to išbandę arba pabandę kokį mėnesį, du.. Esu skaitęs tik tokių mitų kūrėjų komentarus po straipsniais apie žaliavalgystę, bet tai – dažniausiai per daug kvaila, kad turėčiau kreipti dėmesį. Tokią informaciją sugebu išmest iš savo atminties “banko”.

5. Ar tomis tiesomis, kurias esate radęs, bandote „apšviesti“ kitus?

“Švietimas[is]” vyksta daugiausia bendraminčių ratuose. Daug tenka bendrauti su savęs ieškančiais žmonėmis Facebooke. Jie ieško, jie randa ir atsakymus. Tokiems žmonėms dažniausiai siūlau pirmiausia perskaityti vieną kitą knygą apie žaliavalgystę, kai ką priduriu ir iš savo patirties. O pašaliečiams patarimai prasideda tik po to, kai susiduriu su eiliniu “mitybos ekspertu”, kuris tiki, kad pvz. mėsa suteikia jėgų, arba, kad žmogus yra visavalgis ir pan. Tiesa, žaliavalgystės pradžioje nuo teigiamų žinių sukeltų emocijų jaučiausi kaip “ant sparnų” ir norėjosi tai papasakoti vos ne kiekvienam sutiktam, bet kai 10 kartų iš eilės atsimuši į sieną, daugiau tokios klaidos nebedarai. Šiuo metu pradedu ant sparnų jaustis ir fiziškai, bet šaukti visiems apie tai nebesinori – lai žmonės atranda tai patys

6. Ar būti žaliavalgiu reiškia visada valgyti tik namie ir gamintis maistą pačiam?

Oi, tikrai ne. Pirmiausia, galima beveik nesigaminti ir valgyti viską taip, kaip gamta sutvėrė: obuolį, apelsiną, bananą, mangą, morką, kopūstą, avokadą ir t.t., galima nueiti į mišką ir “šienauti” visas uogas (valgomas) ir žalumynus, tačiau t.p. galima tapti išradingu kulinaru ir praktikuoti, kaip aš vadinu, “receptinę” žaliavalgystę, o tai: ir tortai, ir picos, ir įvairiausios mišrainės, salotos, sausainiai, duoniukai, ledai, žalieji kokteiliai ir t.t. Žinoma – viskas tik iš termiškai neapdorotų medžiagų, arba pašildytų iki maks. 42’C. Man priimtinesnis pirmas būdas, kuris mano kasdienėje mityboje pagrindinis, nors kartais dar “sugriešyju” ir pagal receptus. Kaskart kažką improvizuoju ekspromtu iš to, ką turiu, o dažniausiai valgau tiesiog paprastuoju būdu, be jokių receptų. Na, nesu pop žaliavalgystės atstovas. Tuo užsiima žaliavalginiai (raw) restoranai (Raw42 ir RawRaw Vilniuje bei Raw Inn Kaune). Man rūpi sveika mityba, o ne tik palaima liežuviui. Suprantu, besidomintiems svarbu, kad būtų maisto skonis artimas jų mėgiamam maistui, todėl šiuose restoranuose rasit ir raw picą, ir raw-vegan-suši, ir raw-lazaniją, ir spagetti ir t.t. T.p. yra raw sūriai, raw pienas (visokių riešutų). Patiekalai iš tiesų labai išradingi ir skanūs, bet dažniausiai su sveika mityba nesiderina. T.p. yra šokoladai, tortai ir pan. Man viso to nebereikia, o receptų pilnas internetas ir žaliavalgiškos knygos.

 7. Ar kitų dalykų tiesiog nenori, ar jų atsisakyti prireikia valios pastangų?

Apie tai V. Boutenko knyga “12 žingsnių programa” (ta pati programa, kuri taikoma besigydantiems nuo narkomanijos, alkoholizmo ar kitų priklausomybės ligų, šiuo atveju – priklausomybės virtam maistui). Nors ši knyga buvo pirmoji, kuri mane įkvėpė žaliavalgystei, bet vos pradėjęs praktiką, jos patarimais nebesekiau, nes… neturėjau jokių “lomkių” dėl ankstesnės mitybos ir nejaučiu jai traukos dabar. Perėjau be 12 žingsnių – vienu žingsniu ir pilnai. Gal tai asmeninis bruožas, bet taip būna, kai pamatau tiesą – tada tolimesnių išvedžiojimų nebereikia. Žinau, kad kai kurie žmonės taip meta rūkymą – per 1 dieną. Aš juos gerai suprantu. Kažkada mano tėtis taip metė rūkyt. Gal tai paveldima?

8. Ar žaliavalgis visada vegetaras? O gal yra valgančių žalią mėsą, žalią žuvį, žalią kiaušinį?

Yra visokių žaliavalgių: ir vegetarų, ir visavalgių, ir veganų. Aš esu veganas, bet medaus nevengiu. Tiesa, jo vartoju mažai, nes nejaučiu poreikio, bet einu pilno veganizmo kryptimi. Kai buvau vegetaras, valgiau žuvį, todėl pačioje žaliavalgystės pradžioje kelis kartus valgiau žalią žuvį. Tai buvo tiesiog sūdyta lašiša, silkė arba skumbrė. Tačiau po kokių 2-3 kartų supratau, kad man to visai nereikia, kad tai neteisingas kelias, nes morališkai jaučiausi negerai, o fiziškai to net nereikėjo. Nežinau statistikos, kiek kokių žaliavalgių yra, bet, manau, tikrai ne mažiau 90% yra veganai.

9. Ar mėgstate keliauti? Gal galite palyginti, ką reiškia būti žaliavalgiu LT ir kitose šalyse?

Keliauti labai mėgstu (dažniausiai kelionės būna profesinės), bet sudalyvauti kokiame žaliavalgių festivalyje kitose šalyse kol kas dar neteko. Žinoma, pietų kraštuose žaliavalgiauti turėtų būti lengviau, bet šiais laikais tai įmanoma bet kurioje ir šiauresnėje šalyje.

10. Ar yra dar kokios gyvenimo sritys, kuriose renkatės alternatyvą, t.y. būti didesnės visuomenės dalies akyse keistuoliu, „ ne tokiu kaip visi“?

Na, esu profesionalus muzikantas, groju nuo vaikystės, nuo 6 metų, todėl esu mažesnės visuomenės arba tik bendruomenės dalis. Taigi, keistuolis esu tik tiek, kiek visi menininkai. Kaip pasakė vienas meno žinovas Joseph Beuys – “menininkai yra visi, bet tik menininkai tai žino”. Belieka šia mintį perfrazuoti taip – žaliavalgiai yra visi, bet tik žaliavalgiai tai žino.

Ačiū už atsakymus.

Gintarės atsakymai į tuos pačius klausimus

• Tweet
• Buffer
• Pin It