Lapai, krapai, rabarbarai! 10 klausimų žaliavalgiui

Gintarė Jonaitytė

Apie žaliavalgystę pasakoja Gintarė – Ann Wigmore fondo (www.sveikata.org) valdybos narė, plėtros ir komunikacijos vadovė, Ann Wigmore klubų Vilniuje ir Klaipėdoje steigėja, viena iš kasmetinės Gyvo Maisto konferencijos organizatorių, gyvo maisto receptų, koncepcijų kūrėja.

  1. Kaip tapote žaliavalge, ir kiek laiko jau tokia esate?

Galima sakyti, kad netapau, o tiesiog perėjau palaipsniui – atsisakiau prieš 4 metus mėsytės – tapau vegetare, prieš 3,5 metų – žuvytės ir pieno produktų, o prieš 1,5 metų termiškai apdoroto maisto. Na ne veltui naudoju žodį „netapau“, nes mūsų šeimoje mėsa buvo ir taip labai retas svečias, mes visada valgėme „kalnus“ visokiausių daržovių tiesiai iš mūsų auginamo daržo. Mane mama vis kviesdavo iš lysvių eiti valgyti ale „normalių“ pietų, bet man nė motais, nes aš darže tiesiog paskęsdavau, rupšnodama lapus, skindama tiesiai nuo medžių obuoliukus, nuo krūmų – agrastus, ropšdavausi į slyvų medį ir ten smagiai jas išdorodavau. Draugai, užsukę pas mus, nustebdavo, kai pamatydavo mano lėkštę :

–          tu tiek viena įveiksi?

–          Taip! –  tvirtai atsakydavau

80% lėkštės ploto užimdavo DARŽOVĖS, 10% – kruopos, 10% – troškinta žuvis (ir tą dažniausiai išknaisydavau).

 2. Gal yra koks nors šūkis, apibūdinantis jūsų mitybą?

Šūkis?! Lapai, krapai, rabarbarai, bet jis gimė labai seniai, kai dar nebuvau žaliavalgė.

O iš tiesų maistas iš gamtos visada natūralus, o kai jis toks, tada ir skanus bei sveikas. Gamtos gėrybės auga harmonijoje ir simbiozėje vieni su kitais, tik žmogus [gan dažnai šiuo metu] nepaisydamas paprastų jos dėsnių, išsibalansuoja ir tada vėl prašosi prieglobsčio joje, patarimo. Žaliavalgystė yra tai, ką ir turėtume valgyti pagal gamtos dėsnius, net ir esant labai sunkiems susirgimams, žmonės pakeitę savo gyvenseną ir pradėję maitintis termiškai neapdorotu maistu greitai atgauna pusiausvyrą ir dvasinį ryšį su gamta.  Žaliavalgystė  man – raktas į trykštančią energiją ir puikią savijautą tiek fiziniame, tiek dvasiniame kūne.

3. Kaip į jūsų pasirinkimą reaguoja aplinkiniai – ir namiškiai, ir tie, kurie pirmą kartą apie tai išgirsta? Kokių įdomiausių reakcijų esate sulaukusi?

 Kažkaip, kiek pastebėjau gaunasi visada, kad turiu papasakoti savo istoriją. Tada kyla daug klausimų. Prasideda diskusija. O man gera dalintis, jei, kas nors gali gauti naudos iš mano patirties, aš visada labai džiaugiuosi. Ir pastebėjau vieną dalyką – pradžioje į tai nekreipiau dėmesio, na bet paskui pradėjau skaičiuoti. O žinote ką?, – kiek žmonių po mūsų bendrų pašnekėsių perėjo į žaliavalgystę – gi dešimtis jau skaičiuoju ir visai natūraliai, nori patys išbandyti, jiems įdomu, po patarimų, žiūrėk vienas jau ir daigus augina, kitas sulčiauti pradėjo, trečias – mėsos atsisakė. Gera matyti, kaip pozityviai viskas ir natūraliai keičiasi.

Mano namiškiai yra visavalgiai, bet su padidinta doze daržovių [žalialapių]. Matytumėte, kokiais ryšulėliais nešina mama grįžta iš daržo, tikrai nustebtumėte ar gali tiek suvalgyti du žmonės. Mama ir tėtis spaudžia želmenų sultis, kiekvieną rytą mėgaujasi žaliuoju kokteiliu. Taip maitindamiesi jie „pametė“ po 15 kg. Kartais pasiūlo man kruopyčių, ypač žiemą, o aš jiems – savų valgių. Matydami mano rezultatus, pradeda vis dažniau ir dažniau pamiršti gyvulinės kilmės produktus, t.y mėsą arba žuvį. Džiugina jų sąmoningas suvokimas. Mes vienas kitą palaikome, daug kalbame ir diskutuojame apie maistą.

Kai keliauju, dažna nuostaba būna: „raw food – whats that? You are vegetarian?“ Tada pradedu pasakoti savo istorija su visais paaiškinimais ir detalėmis, tada ir prasideda naujos gyvenimo istorijos, pokyčiai. Beje, esu girdėjusi dar tokį keistą apibūdinimą – žaliavagystė – sekta?:)

 4. Kokie labiausiai paplitę mitai, susiję su žaliavalgyste?

Mitai apie kažkokią kryptį atsiranda iš neteisingos, ne pilnos informacijos, nežinojimo. Kai pats išbandai ir patiri, tada mitų nekuri, o vadovaujiesi faktais, autentiška patirtimi. Mitai visi sukasi apie tą patį – ar žaliu maistu įmanoma išgyventi? Žmogus, valgantis tik žalią augalinės kilmės maistą, gauna daug augaluose sukauptos saulės energijos, o į jo organizmą patenkančios maistinės medžiagos pasisavinamos pačia natūraliausia forma – tokia, kokią davė gamta.

 Mitas. Žaliavalgiu būti sunku

Faktas. Netiesa. Rūpintis savo mityba ir sveikata  – įprotis, kuris yra įgyjamas. Yra visiškai nesunku ryte susiplakti kokteilį, nusiplauti vaisių ir daržovių ir tiesiog pasiimti juos su savimi kur eitum ar važiuotum. Taip pat bet kurio restorano meniu yra patiekalų iš šviežių daržovių, vaisių salotos, šviežių sulčių ir yra puikiausia galimybė pasirinkti ir susiderinti, kas tinka ir patinka lėkštėje.

Mitas. Šis mitybos būdas “suryja” daug laiko, reikalauja daug pastangų

Faktas.  Ne. Nebereikia praleisti valandų valandas prie verdančio puodo ar keptuvės, šių daiktų visai nebereikia. Net orkaitės (nebent džiovinsite mažoje temperatūroje vaisius, daržoves ). Fantazija gimsta su patirtimi. Žaliavalgystės pradžioje gal ir teks pasukti galvą, ieškoti žinių, kaip ką derinti ir suderinti, ruošiant patiekalus, bet tai praktikuojant kiekvieną dieną taps lengviau ir lengviau. Nulupti bananą užima 5 sekundes, išbandyk.

Mitas. Tapus žaliavalgiu iš karto pajuntamas jėgų ir energijos antplūdis.

Faktas. Ne, jei pereinama staigiai, be jokio aiškaus plano, drastiškai. Jei pereinama į žaliavalgystę planingai, sąmoningai, tai atsisakius įprasto maisto, organizmas pradeda adaptuotis, jis pradeda valytis, vyksta detoksikacijos procesas, tad gali būti pajuntama psichologinė įtampa, todėl gali imti skaudėti galvą, pykinti. Tai vadinama organizmo valymosi krize. Ji gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo to, kiek Jūsų organizmas užterštas. Kai organizmas išsivalo, pereina į naują etapą, tada pajuntamas jėgų antplūdis, lengvumas.

Mitas. Žaliavalgystė – dieta.

Faktas. Ne. Tai gyvenimo būdas. Neretai  žaliavalgiauti pradedama, norint mesti svorį ar spaudžiami ligos, tačiau  savo esme šis mitybos būdas – filosofija, holistinis požiūris,  siejamas su tiek vidine, tiek išorine žmogaus ekologija – mintimis, emocijomis ir pan.

Mitas. Žaliavalgystė – tai tik žali vaisiai ir daržovės.

Faktas. Ne visai. Tai ne tik šviežūs vaisiai ir daržovės, bet ir džiovinti ar apdoroti iki 40-43 laipsnių (pvz.: „kepama duona“). Taip pat riešutai, sėklos, įvairūs daiginti grūdai r sėklos, jūros dumbliai, žalumynai, vaistažolės, šalto spaudimo aliejai, medus.

Mitas. Žaliavalgystė – brangus malonumas

Faktas. Ne. Viskas priklauso nuo žmogaus noro ieškoti ir rasti: daržoves, vaisius, prieskonius galima pačiam užsiauginti, arba pirkti iš patikimų ūkininkų, turgavietėse, atsivežti iš kaimų (tikrai manau dauguma jų turime), vaistažoles patiems rinkti. Įsitikinimui pateikiu vienos dienos menu:

Pusryčiai: žaliasis kokteilis  (žaluma+vaisius)=1-1,5 Lt

Pietūs: salotos (daigintos sėklos+žaluma+daržovės+padažas)=2,5 Lt., sriuba (daržovės, vanduo, avokadas)=2,5 Lt.

Vakarienė: vaisiai=2-3 Litai

Viso:~10 litų

 5. Ar tomis tiesomis, kurias esate radusi, bandote „apšviesti“ kitus?

Man patinka atrasti, bandyti ir dalintis. Ir aš tai darau kiekvieną dieną, nes atstovauju Ann Wigmore fondą, nuolat bendrauju su klubų nariais, pati vedu žaliavalgystės, natūralaus gyvenimo paskaitas, konsultuoju žurnalus (sveikas žmogus), kuriu meniu (pvz.: žalio baro Grin grin Klaipėdoje), dalyvauju tarptautiniuose mokymuose (esu Living Food Institute praktikantė), mokausi iš savo ir kitų patirčių.

Po kiekvieno susitikimo – kontakto su žmonėmis iš klubų ar individualiai smagu ir gera, kad dalindamąsi gali padėti, matai pokyčius, vykstančius aplink, girdi paprastą, bet labai galingą žodį „AČIŪ“, mokausi pati.

 6. Ar būti žaliavalgiu reiškia visada valgyti tik namie ir gamintis maistą pačiam?

Tikrai ne. Nors man visada buvo skaniausias savų namų maistas (mamos ruoštas ar pačios), bet tikrai yra „ką valgyti“ ir maitinimo įstaigose – visada randu daržovių, vaisių, kokteilių. Ir nėra taip blogai, kaip bandoma nupiešti paskutiniuoju metu – nėra ką valgyti, kur gauti ir pan. Viskas priklauso nuo požiūrio ir reakcijos.

 7. Ar kitų dalykų tiesiog nenori, ar jų atsisakyti prireikia valios pastangų?

Kuo kūnas švaresnis, tuo jis natūraliai norės daugiau žalio-gyvo maisto. Tai puikios savijautos ciklas! Kartą pabandžius šio maisto, negali sustoti:) Tai tampa tavo sveiko ir laimingo gyvenimo dalimi!

Iš augalinės kilmės maisto galima gauti visas organizmui reikalingas medžiagas, bet tuo reikia domėtis, nes išbraukus iš maisto raciono vienus produktus, juos būtina pakeisti kitais.  Pokyčiai mityboje turėtų būti racionaliai apgalvoti ir aiškūs. Žmogus turi sau atsakyti į klausimus, kodėl ir kaip tai darys.

8. Ar žaliavalgis visada vegetaras? O gal yra valgančių žalią mėsą, žalią žuvį, žalią kiaušinį?

Prisiminkime: vegetarai atsisako mėsos ir žuvies, veganai  nevalgo ne tik paminėtų gyvūninės kilmės produktų, bet ir kiaušinių, želatinos, pieno, medaus.   Žaliavalgių mityboje ne tik nėra visų šių produktų (kai kurių racione išlieka medus), bet ir termiškai (42 C ir daugiau) apdoroto maisto. Daugiausiai pasaulyje yra žaliavalgių – veganų, bet yra ir tokių, kurie nevalgo tik termiškai paruošto maisto, bet valgo ir mėsą ir žuvį ir kiaušinius.  Na, bet pastaroji žaliavalgystės atšaka nebeatitinka jos esmės – filosofijos, maitintis viskuo, ką sukūrė ir išpuoselėjo gamta, aprūpinti kūną lengvai virškinamomis medžiagomis, termiškai neapdorotu maistu, o tada organizmas natūraliai pradės šalinti užsikaupusius toksinus ir atstatys savo pusiausvyrą.

 9. „Ar mėgstate keliauti? Gal galite palyginti, ką reiškia būti žaliavalgiu LT ir kitose šalyse?

Kelionės  – mano viena iš gyvenimo aistrų. Kai kam ritualas – išgerti kavos rytais, man  – pasisvečiuoti kitoje šalyje. Jei atsakingiau ir kruopščiau rinksimės maistą, ištisus metus galime turėti visavertį racioną net maitindamiesi žaliavalgiškai nesvarbu ar mūsų šalyje ar svetur. Gyvenant Lietuvoje maisto racioną rekomenduoju derint prie sezonų: šiltuoju metų laiku – lengvesni patiekalai, žiemą – kaloringesni ir kiek galima daugiau vartoti vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų regione, jie patys naudingiausi ir priimtinausi mūsų organizmams.

Tose šalyse, kuriose tiesiai ant medžių auga papajos, bananai, ananasai – smagu, bet ne ką prasčiau yra ir mūsų regione – obuoliai, kriaušės, slyvos, vyšnios, braškės, žalumynų gausa ir pan., kainuoja tik pastangas užsiauginti, o kartais nueiti ir nusiskinti.

10. Ar yra dar kokios gyvenimo sritys, kuriose renkatės alternatyvą, t.y. būti didesnės visuomenės dalies akyse keistuoliu, „ ne tokiu kaip visi“?

Kiekvienas turi galimybę rinktis. Aš gyvenime renkuosi tai, kas pozityvu, tai, kas atneša pokyčius, kurie atneša teigiamus pasikeitimus manyje ir visuomenėje. Stengiuosi suprasti reiškinių esmę ir atsakyti į klausimą ‚kodėl“. Būti savimi ir daryti tai, kas „išeina“ iš vidaus nėra keistenybė, anaiptol –  tai autentiškumas. Kai pradedame gyventi pagal gamtos dėsnius, suvokiame, kad tik jais besivadovaudami galime gyventi gyvenimą be baimės, streso ir ligų. Svarbiausia pakeisti požiūrį į gyvenimą – žvelgti į viską paprasčiau. Toks gydymas maistu padeda suprasti koks iš tiesų yra gyvenimas – kupinas patyrimų ir problemų, kurias išsprendęs žmogus geba mokytis ir dvasiškai tobulėti.

Ačiū! Gintarė dar atsiuntė žaliavalgiško plovo receptą

Žaliavalgio Evaldo Z. atsakymai į tuos pačius 10 klausimų

4 thoughts on “Lapai, krapai, rabarbarai! 10 klausimų žaliavalgiui

  • Pingback:10 klausimų žaliavalgiui | Septyni virtieniai

  • Pingback:Žaliavalgių “plovas” | Septyni virtieniai

  • 2013/07/17 at 13:59
    Permalink

    Noriu šiek tiek paprieštarauti. Žalavalgiai toli gražu nėra tie, kurie nevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių (ir kitų augalinės kilmės produktų). Bendra žaliavalgystės koncepcija valgyti tai, ką davė gamta ir taip, kaip davė gamta – juk gamta davė ne tik žolę, net ir mėsą. Gintarės propaguojama veganiška žaliavalgystė yra viena iš žaliavalgystės pakraipų, o ne ta tikroji ir vienintelė žaliavalgystė.

  • 2013/07/17 at 14:27
    Permalink

    Aš manau, kad “tikroji ir vienintelė” tiesa labiau iš religijos sferų, nei iš mitybos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies