Varškės bandelės su žemės riešutų sviestu
Anais laikais, kai ekonomika vertėsi iš planinės į rinkinę, o vertėsi gana kietai mus patraiškydama, kalbėjom: “na, jei nebeužteks pinigų dešrai, prasimaitinsim varške.” Dešra buvo brangi, o varškė pigi. Dabar kažkaip atvirkščiai.
Bet man varške prasimaitinti patinka. Kadangi į parduotuvę kol kas einu be sąrašiuko, tai tos varškės neplanuotai vis prigriebiu. Paskui turiu išradinėti, kur ją sunaudoti.
kiekiai apytiksliai
- 400 g varškės
- 3 šaukštai žemės riešutų sviesto
- 1 šaukštas rafinuoto aliejaus
- 1 kiaušinis
- 3 šaukštai cukraus
- 1 šaukštas apelsinų žievelių cukrinukų
- miltų
- 1/3 šaukštelio kepimo miltelių
- aguonų pabarstymui
Varškę pertrinti. Galima ir šiaip šakute, bet žymiai švelnesnės ir lygesnės bandelės gaunasi, kai pertriname atsakingai – smulkintuve ar su mėsmale, ar per sietelį. Bent jau senoviniuose receptuose liepia trinti per sietelį.
Sudėti viską išskyrus miltus ir kepimo miltelius, gerai išmaišyti, o tada jau ir miltams eilė. Jų reikia tiek, kad gautųsi švelni, bet minkoma tešla. Sugnaibyti ją gabaliukais, sukočioti rutuliukus, kiekvieną padažyti į lėkštutę su aguonimis, sudėti į skardą paliekant tarpus, viršų kryžmai įspausti buku peiliu ir kepti 180C kol įgaus auksinę spalvą.
Žymiai skanesni kol dar šiek tiek šilti.
Labai skaniai atrodo bandelės!
Ir, beje, aš irgi labai mielai maitinuosi varške 
)
Turiu klausimą:
1) Ar tikrai pakanka trečdalio šaukštelio kepimo miltelių?
Puikios bandelės
Aš, beje, taip pat už varškę (jei lyginam su dešra, tai tuo labiau)
Aš nematuoju tiksliai, bet kiek įpilu iš pakučio, tai tikrai ne daugiau už trečdalį šaukštelio. Pakanka.
cha, mano mamos posakis kažkada buvo “iš bado šuo net varškę ėda”… nebeaktualus dabar.