Laukinių žolių salotos

Kai stabteliu prie darželį ravinčios kaimynės ir kai aptariam visus abidviejų gyvenimus nuo pat to momento, kai ištekėjom būdamos nenormaliai jaunos, ir pakalbam apie kitokius nereikšmingus dalykus, kaip pavyzdžiui ateinančią pasaulio pabaigą, ana man pasigiria, kad jau turi prisiauginusi pakankamai salotų ir ridikėlių. Cha! prieš kelis metus po tokių pasakymų aš būč susigūžus ir akis nudelbus, nes niekad nesuskubu pasėt su pirmūnėmis. Jau ir pas Felę ir pas Valę ridikų pilna, o pas mane tebūna skysti daigeliai.

Cha! O dabar jų ridikai manęs nebejaudina! Nes apeinu su bliūdeliu aplink namą ir prisirenku sočiai visokių žalių vitaminų. Nu tik viens dalykas yra keista, kad reikėjo šitiek metų nugyvent akis nudelbus, kad išdrįsčiau nusiskint balandos lapą, pakramtyt ir įvertint kad geras daiktas yra.

• svogūnų laiškų – būtinai
• krapų – pageidautina
• bet kuriomis proporcijomis: jaunų balandų, garšvų, kiaulpienių, trikertės žvaginės, žliūgės lapelių
• pienės žiedlapių – labai gražu
• pakepintų saulėgrąžų
• balzaminio acto
• gardaus aliejaus

Man kažkaip net druskos nereikia. Kiaulpienių lapelius nuplėšau nuo stiebelių, nes juose kartumas. Renku tik tuos augalus, kuriuos pažįstu ir žinau, kad turi visokių vitaminų – pirma nuskynus lapelį išragauju, ir jei būna nebjaurus, imu. Pvz skaičiau, kad varnalėšų lapeliai yra naudingi, bet man jų kartumas nepatinka, tai neimu. Tik tuos, kur skanūs imu. Nuplaunu, suplėšau ar supjaustau, ar sukarpau ir užtaškau balzamiku bei aliejum. Galima dar užmesti virto kiaušinio. Bet ir be jo gerai.

Nu jeigu jau turite salotų lapų ar ridikėlių, nemaišys ir jie. Ridikėlių lapus prašom įpjaustyt irgi.

tekstas tekstas

• Tweet
• Buffer
• Pin It