Mano dabartiniame (laikinajame) darbe nėra lovos, o visi mano talentai įvertinti minimalia alga, ups. Aną dieną po kontoros langais mykė karvė, vieną minutę net pagalvojau, gal Mikniūnų Moteris skolą atvežė stambiaisiais raguočiais, bet ne, šito neįvyko. Mano kolegė (kuri tik tiek kolegė, kad tam pačiam kabinete, bet ne pagal atliekamas funkcijas) visą laiką kur nors [...]
Šiemet cibuliukus pardavinėja po 30 litų už kilogramą, bet jų vistiek niekur nėra. Aš tai net jei rasčiau, už tokią kainą nepirkčiau. Ne tame reikalas, kad išleidus 30 litų labai nubiednėčiau, nu bet jausmas toks, kad labai neteisinga ši kaina. Mano visas organizmas sukyla, čia gi ne koks sūris su mėlynu pelėsiu, o cibuliukai sodinukai viso [...]
Klausimas yra toks – kiek kartų ir kaip dažnai dar būna smagu gaminti kažkokį patiekalą, visų pripažintą firminiu namų skanėstu? Aš, pavyzdžiui, esu kūrybinga asmenybė ir man nepatinka, kai mane spaudžia į rėmus. Mane valdo įkvėpimai ir polėkiai. Taip kažkada sutvėriau aš paplotį su šlapianke, pomidorų padažu, sūriu ant viršaus ir išdidžiai pavadinau jį pica. [...]
Jau beveik apsisprendžiau, kad balandį noriu į Italiją, bet nežinomųjų dar labai daug. Per kur, į kur, su kuo, pas ką? Ak, išryškės palengva… Itališkuose tinklaraščiuose skaičiau, kad daug italų niekad gyvenime nėra valgę burokėlių. Spalva jiems gąsdinanti, o pavadinimas Bietolo Barzda. aliejus svogūnai česnakai (naudojau granules, nes aptikau, kad normalių namie nebėra) burokėliai ( raudonoji [...]
Man ožkų pienas nepatinka, nepaisant visų jo gerųjų savybių. Geros savybės ne visada būna skanios. Ištvirkimai daug skanesni. Vieną vasarą besisvečiuodami pas Krymo giminaičius radom jų darže ožką. Ji irgi svečiavosi – kaimynų babcė buvo kelioms savaitėms išvykus, tad ožka buvo priimta priežiūrai, į kurį įeidavo kasdieninis pamelžimas. Aš netgi melždavau kartais – prisigerinimui jai [...]
