Sumuštiniai su smulkiais beluga lęšiukais
Man ožkų pienas nepatinka, nepaisant visų jo gerųjų savybių. Geros savybės ne visada būna skanios. Ištvirkimai daug skanesni.
Vieną vasarą besisvečiuodami pas Krymo giminaičius radom jų darže ožką. Ji irgi svečiavosi – kaimynų babcė buvo kelioms savaitėms išvykus, tad ožka buvo priimta priežiūrai, į kurį įeidavo kasdieninis pamelžimas. Aš netgi melždavau kartais – prisigerinimui jai reikėdavo duoti didelį agurką. Primelždavau puoduką pieno, kurio niekas nenorėdavo – kurį laiką pastovėdavo ant stalo, o kai jau visai išaiškėdavo, kad niekas nenorės, sulakindavo katinams.
Šiems sumuštinukams visai nereikia ožkos pieno, ir įžanga ši yra ne į temą, bet kas man uždraus ne į temą rašyt? Jei užlėktumėt pas mane kavos, nebūtinai gi apie kavą turėtume kalbėti.
Su ožkom čia susiję tik tiek, kad orginaliame recepte buvo ožkos sūris. O maniškiame – ne.
Sumuštiniai su beluga lęšiais
- virtų beluga lęšių (juodi, smulkūs)
- batono
- sviesto arba aliejaus batono skrudinimui (nebūtinai)
- česnako
- tepamo sūrelio (galima ožkos sūrio)
- šviežių arba šaldytų krapų (arba smulkių svogūno laiškų)
Lęšių čia reikia nedaug, todėl patogiausia būtų šiam reikalui šiek tiek pasilikti, kai verdam kam nors kitam. Pvz mišrainei su kuskusu ir kiviu.
Batoną galima skrudinti orkaitėje, aptepus sviestu ar aliejumi ir padruskinus, arba skrudinti be nieko skrudintuve. Apkepusias riekeles įtrinti česnaku.
Aptepti sūreliu. Smulkintus krapus arba svogūno laiškus galima įmaišyti į sūrelį arba užbarstyti ant viršaus. Ir lęšiukus užbarstyti ant viršaus.
Kažkur skaičiau, kad smulkūs lęšiai vadinami varguolių ikrais – būtent šitaip ant sumuštinio pabrėžiamas jų grožis.
Adaptuota pagal Beluga Lentil Crostini
