Pyragėlis su obuolio uoga
Mažučiai dailučiai pyragėliai kiekvienas parduodamas formelėje iš folijos, supakuoti poromis. Yra su aviete arba su obuoliu, vadinasi “Uoga” (nes jau kadų kadaise per biologijos pamoką mum buvo atskleista, kad obuolys yra uoga, pagal tą požymį, kad turi daug sėklyčių.)
Mano misija yra ištestuoti. Pasitaisau puodą kavos. Išpakuoju pyragėlį, išimu iš to folijos indelio ir pasiruošiu kąsti. “NE TAIP!!!”- šaukia E.: “Jei dabar kąsi, visas įdaras išsidrabstys!” O kaip tada? Ogi su šaukšteliu iš indelio iškabinti. Man tai naujiena, be to gana keista, aš nusiteikusi neklausyti, atkandu trapaus pyragėlio, jis visas išsideformuoja, todėl dar prieš išsidrabstant ant mano gražios bliuskos susikišu į burną visą. Telpa!
Trapi tešla nėra taip jau skani. Įdaras neblogas, jis tikrai iš obuolio ar iš avietės, o ne iš uogos skonio chemikalo. Beje, pagamintas Suomijoje (ten pyragus vadina “kakais”, sužinojau per savo vienintelį apsilankymą pas suomius. Rytą atėjau į virtuvę kokio nors maistelio, atsidariau šaldytuvą, o ten pakelis su užrašu “kaka”). Na šitas gamintas lietuviams, ant jo užrašas “UOGA”. Kažin, gal suomiškai tas žodis irgi ką nors reiškia?
