Aguonų – obuolių pyragas (japoniškas?)

Aguonų ir obuolių pyragas labai gardus – radusi receptą tuo neabejojau, bet ar tikrai jis japoniškas?

Sakysit, koks skirtumas. Pyragas buvo iškeptas ir skaniai suvalgytas per Kalėdas. Nors jo receptas jau sklando po lietuviškas internetines erdves, nekenks paskelbti dar kartą, nes tikrai gardus. Bet va užėjo man bizas išsiryškinti, iš kur jis yra kilęs.

O atrodo, kad pas mumi atėjo iš Lenkijos. Tada imu suprasti, kodėl kai kuriuose receptuose rašo, kad reikia 8 šaukštelių manų kruopų, o kai kuriuose – kad 8 šaukštelių manų košės. Gi neseniai bendraudama su lenkais nusistebėjau, kad kruopas jie vadina žodžiu “kasza”, tariama “kaša”. Kadangi lenkų kalbą suprantu tik tiek, kiek ji panaši į rusų…  o rusiškai “kaša” reiškia košę… tai va ir prisiperša man išvada, kad japoniško aguoniečio atnešėjas į Lietuvą irgi rusiškai moka geriau, negu lenkiškai. Kasza manna – manų kruopos. Visiškai nebūtina išsivirti 8 šaukštelių manų košės, jei ketiname kepti šį pyragą.

Ir išvis, kitą kartą dėsiu ne 8 šaukštelius, bet 8 šaukštus. Maišant tešlą man vidinis balsas sakė, kad tų 8 šaukštelių per mažai, bet norėjau laikytis recepto, tai tik truputį papildomų kruopų dadėjau, bet dabar peržvelgus kelis lenkiškus receptus matau, kad 8 kiaušiniams ramia sąžine galiu dėti kasza manna 9 łyżek”. Mano pirmojo bandymo pyragas man pasirodė pernelyg purus ir viena kita papildoma manų kruopa jam būtų išėjus į gerą.

Dar mane truputį glumino tešlos maišymo pabaigoje dedami 2 šaukšteliai aliejaus. Tačiau laikydamasi recepto tvarkingai juos sudėjau. Dabar truputį įtarinėju, kad tai galėjo būti “olejek migdałowy” – migdolų skonio aromatas.

Bet vis dėlto tai lenkiškas receptas ar japoniškas? Neblogas dalykas yra google vertėjas, jo dėka sužinojau, kad šiaip jau japonai aguonų pyrago yra valgę. Jiems tai vokiškas arba austriškas Mohnkuchen.  Cha cha. “Merii Kurisumasu!” – sako japonai, nes nelabai tiksliai jiems pavyksta ištarti “merry christmas”. Ištarti  ケシの実ケーキ aš geriau net nebandysiu.

Aguonų ir obuolių pyragas

  • 8 kiaušiniai
  • 250 g sviesto
  • 200 g cukraus
  • 300 g aguonų
  • 5-6 obuoliai
  • 8 šaukštai manų kruopų
  • 1,5 arb.š. kepimo miltelių
  • 2 šaukšteliai aliejaus (dėl kurio šiek tiek abejoju)

Glajui: 150 g šokolado

arba

  • 50 g sviesto
  • 100 g cukraus
  • 200 ml grietinėles

Aguonas užpilti verdančiu vandeniu. Kai išbrinks, nusunkti ir sumalti blenderiu arba kelis kartus permalti per mėsmalę. Sviestą ištrinti su cukrumi, po vieną sudėti kiaušinių trynius ir vėl gerai imaišyti. Palaipsniui sudėti aguonas ir stambia tarka tarkuotus obuolius.

Baltymus išplakti iki stangrių putų, irgi sudėti į tešlą. Sudėti manų kruopas ir kepimo miltelius, ir aliejų (jei laikysimės prielaidos, kad jo reikia. Aš sudėjau – nekenkė).

Supilti į skardą. Tešlos būna gana daug, reiks nemažos skardos. Aš kepiau dviejose maždaug 20×20 cm. Nekartokite mano klaidos, įtieskite į skardą kepimo popierių – bus lengviau išimti. Aš be to buvau truputį su manų kruopų kiekiu apsigavusi, tai išėmimo momentu man gavosi beveik pravalas, pyragas ėmėsi gabalais. Todėl išsiviriau kremą, kuriuo paskui viską į vieną darinį sujungiau, o be to labai gerai tiko skonis, todėl šį kremą ramia sąžine rekomenduoju. Arba užpilkite tirpytu šokoladu. Šiaip ar taip, kokio nors užpilo reikia dar ir dėl to, kad pats pyragas labai santūriai saldus.

Jei pasirenkate ne šokoladą, o kremą, puodelyje su storu dugnu sumaišykite sviestą, cukrų ir grietinėlę ir maišydami kaitinkite kol viskas taps vienalyte tirštoka mase. Galima užpilti tik ant viršaus. O galima pasiruošti du vienodo dydžio gabalus, užpilti kremu vieną iš jų, užvožti viršum kitą gabalą, ir likusiu kremu užpilti viršų.

Panašų, bet ne visai tokį pat  pyragą su aguonomis ir obuoliais jau buvau kepusi pernai


10 thoughts on “Aguonų – obuolių pyragas (japoniškas?)

  • 2010/12/29 at 10:36
    Permalink

    Koks tvirtas pasiryžimas išsiaiškinti viską iki galo! Pagarba :))
    Pas mane jis pavadintas japonišku, o taip pavadintas todėl, kad šaltinyje, kuriame radau, jis irgi taip pavadintas… tai aš, naivuolė, ėmiau, patikėjau ir viskas. Na, nieko 🙂 Gal netyčia kada ir japonai tokį kepė, juk japoniškas taaaip egzotiškai skamba, visai nesinori jo taisyti į lenkišką 😀
    O dėl manų kruopų, tai man pilnai užtenka arbatinių šaukštelių. Būna drėgnas, bet tvirtas tikrai pakankamai 🙂

  • 2010/12/29 at 11:00
    Permalink

    Mano teta labai panašų kepa, tik be obuolių. Naujausioje Beatos knygoje irgi kažką tokio radau. Nežinau ar japonai tokį valgo, bet aš aguoninio galiu pusę drąsiai ant karto sudoroti (to tetos kepto) 😀

  • 2010/12/29 at 12:23
    Permalink

    Asta, tuo metu turėjau laiko, kompą ir kvailumo tokiems niekams laiką švaistyti :). Manau, kad nieko čia nebepakeisiu, Lietuvoje jis taip ir liks japoniškas, kitaip nebus aišku apie kokį aguonų pyragą kalba.
    8 šaukšteliai ar 8 šaukštai – kepėjo pasirinkimo reikalas, ir vienaip ir kitaip gaunasi kažkas gero. Aš balsuoju už šaukštus, bet tik savo tešloje.
    Indre, drąsiai antrą pusę tavo tetos aguoniečio sudoročiau, jau kas su aguonomis, tas mano maistui labai tinkama.

  • 2011/01/04 at 21:07
    Permalink

    Dariuk, žinau. Neblogai papramogauti galima su tuo vertėju.

  • 2012/01/19 at 21:49
    Permalink

    gavosi labai skanus 🙂 si pyraga kepciau ir kepciau

  • 2012/01/20 at 09:46
    Permalink

    kepk ir kepk! Kaip jau kažkur rašiau, svarbu atsivalgyti aguonų, kol neturime išimamų dantų protezų, nes paskui sukelia daug nepatogumų

  • 2014/12/30 at 20:36
    Permalink

    stai žemiau ir tikslesnis receptas (as beveik visada patikrinu versijas iš kitur nei Lietuva, įdomumo dėlei, nes Lietuvoje labai nau nusifantazuojama dažnai – nesakau, kad tai blogai). http://www.sensualappealblog.com/apple-poppy-seed-cake/
    tai čia ir Table spoons, ir migdolų ekstraktas, ir riešutai – manau, kiek labiau išieškotas receptas 🙂
    Ir, manau, jis LENKIŠKAS 🙂

  • 2016/01/04 at 07:20
    Permalink

    Kepiau. Tobulas! Man labai patiko nestiprus saldumas, ir puikus purumas, drėgnumas. Beatos knygoj prie šventinių receptų buvo kažkas panašiai atrodančio, tačiau šitas man daug geresnis (anas sausesnis, kietesnis, sunkus). Kepiau iškart iš pusės, nes labai jau šventinių apimčių pyragas gaunasi iš visos porcijos. Manų dėjau šaukštais, ne šaukšteliais, tai gavosi puikiai, iš formos išsiėmė ne taip gerai kaip norėčiau, bet visai kultūringai (popieriaus netiesiau, nes dėjau ant stalo su visa gražia kepimo forma). Dabar orkaitėj spirga antras dublis – kepu kolegei vietoj torto gimtadienio proga 🙂

  • 2016/01/04 at 22:39
    Permalink

    kaip malonu skaityti tokį atsiliepimą, ačiū

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *