Tortas Napoleonas pagal Valentiną ir Gintarę

Aš nežinau, kur dabar gyvena Valentina. Nežinau, ką veikia jos gerokai vyresnis vyras Nazarovas, iš išvaizdos rūstus, iš širdies geras. Nebepamenu jų sūnaus vardo – mačiau jį tik nuotraukoje tokio amžiaus, kai dar tinka fotografuotis pliku užpakaliu. Dabar jau turi būt suaugęs.

Kažkada gyveno Valentina ant kalno viršūnės, su bloknotuku ir pieštuku kasdien eidavo į štolnias ir aprašinėdavo kvarcus ir kvarcitus, skaitydavo storus literatūrinius žurnalus, mokė katę vaikščioti ištempta virve (katės vardas Mynia), ir kepdavo nuostabiausius skanėstus pagal receptus iš knygos, kurios autorius Kengis.

Iš tų laikų išlikęs napoleono receptas, užrašytas ant pageltusio lapelio iš languoto sąsiuvinio. Gintarė to lapelio net nėra mačius, ir Valentinos ji nepažįsta, ją receptas pasiekė perduodamas tskant iš lūpų į lūpas. Tai yra truputį kitoks, negu klasikinis napoleonas, bet visuotinai pripažintas labai skaniu.

Gintarės keptą napoleoną valgėm per Kalėdas, ir užvakar, o paskutinį kąsniuką subaigiau tik šįryt – pats skaniausias pusrytis.

Tortas “Napoleonas”

  • 200 g margarino
  • apie 300 g miltų
  • 2 kiaušiniai
  • druska
  • 1,4 a.š. citrinos rūgšties
  • 2 šaukštai majonezo
  • apie 100 ml pieno

Kremui

  • 300 g sviesto
  • 1 indelis saldaus sutirštinto pieno

Margariną supjaustyti gabaliukais ir sumaišyti su miltais. Rankomis trinti iki riebių trupinių. Miltų kiekis nurodytas apytiksliai, tiesiog reikia juos pilti palaipsniui  – kol margarinas klijuosis į gabalą, tol reikės daugiau miltų. Kai viskas pavirs trupiniais, nebesulimpančiais į vientisą darinį – pakanka.

Į stiklinę įmušti kiaušinius, sudėti kitus priedus, o pieno įpilti tiek, kad stiklinė būtų pilna. Neragauti, nes numuš visą optimizmą.

Sumaišyti miltus-margariną su skysčiu iš stiklinės. Supilu ne visą skystį iš karto, kartais paaiškėja, kad visos stiklinės per daug. Turi viską suklijuoti, bet į skystą tyrę nepaversti. Tešlos pernelyg neminkyti, suspausti į gabalą ir padėti šaltai bent porai valandų.

Paskui tešlą padalinti gabaliukais (10-12), kiekvieną iškočioti ir išpjauti pasirinkto dydžio skritulį (uždėti ant tešlos lakšto lėkštę arba puodo dangtį ir apipjauti). Papločius vieną po kito iškepti.

Kremui sviestą sumaišyti su kondensuotu pienu. Sutepti papločius ir suvožti, ir 1 parą laikyti šaltai. Napoleonas niekad nebūna kaip nors ypatingai puošiamas – apibarstomas tais pačiais trupiniais, kuriems padaryti iškepamos tešlos atraižos.

11 thoughts on “Tortas Napoleonas pagal Valentiną ir Gintarę

  • 2010/12/30 at 14:45
    Permalink

    Nežinau kas veikia labiausiai – nuotrauka, kurioje aiškiai matosi, jog tortas nėra sausas, tai jog pietūs seniausiai suvirškinti ar torto paprastumas 🙂 Bet čia tikrai vienas iš tų variantų, kuriuos norėčiau išbandyti.

  • 2010/12/30 at 14:49
    Permalink

    Ar tikrai reikia gaminti tik su margarinu? Aš kažkaip su juo visai nedraugauju. Jei bandysiu keisti sviestu, gal skonio labai nepagadinsiu? Įdomus šitas Napoleonas 🙂

  • 2010/12/30 at 15:48
    Permalink

    Nuotraukoje – Gintarės napoleonas. Negarantuoju, kad ji visiškai tiksliai recepto būtų laikiusis. Žinau, kad gamindama kremą keitė proporcijas, mažindama sviestą, ir įdėjo šiek tiek citrinos sulčių.
    Manau, kad ir sviestas vietoj margarino reikalo negadintų.
    Čia gi ne vaistinė, kad visko labai tiksliai reikėtų.

  • 2010/12/30 at 22:07
    Permalink

    Žinau, kas tokį valgytų – mano BFF. Ji dėl Napoleono pamišusi, bet kadangi pati gamina tik normalų maistą (t.y. lengvai ir greitai paruošiamą) niekur neranda skanaus pirkti. Manau iki jos gimtadienio aš pasitreniruosiu ir galėsiu nudžiuginti, nes atrodo puikiai

  • 2010/12/30 at 22:43
    Permalink

    Jo, aš irgi nerandu normalaus pirkti 🙂 O mano draugė eina iš proto dėl jo. Nors mėgstu ir aš, bet Tik Labai Skanų, o tai reiškia, kad Tik Gamintą Namuos 🙂
    Kada nors susikaupsiu, susikaupsiu ir gal kokioms Kalėdoms ar Netgi Velykoms šmaukšt, ir išsikepsiu 🙂

  • 2011/01/01 at 17:25
    Permalink

    Nesupratu kaip taip įmanoma – atsižvelgiant į tai, kad šios šventės buvo kaip niekad gausiai saldžios ar gal net per saldžios truputį – šio torto gabalėlio neatsisakyčiau. Ir net nesakyčiau “man mažiuką”, kai pakibtų peilis, pjausiantis man gabalėlį 😀

  • 2011/01/02 at 17:03
    Permalink

    😀

  • 2011/09/21 at 00:51
    Permalink

    Vakar svenciau savo gimtadieni, ir kadangi amerikonisku tortu as nemegstu, nutariau pasidaryti napaleona pagal sita recepta. Niekada anksciau gyvenime nesu napaleono dariusi. Gavosi gal ir viskas gerai, bet as kazka matyt ne visai taip dariau ar supratau. Susirinko sveciai, istraukiau torta is saldytuvo, tortas grazutis, bet jau toks kietas, kad nors kirviu kirsk! vyrukai dirbo dviese – vienas torto padekla laike, kitas dviem rankom is visu jegu torta raike 🙂 Skonis buvo geras, gal tik kiek per saldus, deciau citrinos sulciu i krema kita karta… siandien ryte iseidama i darba likusi torteli istraukiau is saldytuvo ir palikau virtuveje ant stalo, tai grizusi suvalgiau jau normalaus minkstumo torto gabaliuka 🙂
    gal kokiu patarimu turite susijusiu su napaleono gaminimu ????
    Aciu !

  • 2011/09/22 at 12:47
    Permalink

    gali būti, kad priežastį radai pati: jūsų amerikoniškas šaldytuvas per šaltas. Čia mano toks spėjimas. O gal sviestas kitoks.
    Anyway, su GIMTADIENIU!!!

  • 2011/09/22 at 17:09
    Permalink

    aciu Dalia ! prajuokinai – amerikoniskas saldytuvas per saltas :):):)

  • Pingback:Napoleonas iš sluoksniuotos tešlos | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies