Virtuvė
Savo virtuvėje be paliovos kaunuosi su Merfio dėsniu, teigiančiu, kad “kiekvienas horizontalus paviršius bemat apauga daiktais”. Aha, tikrai apauga. Kai taikau fotoaparatu į kokį nors kulinarinį objektą, vienas iš rūpesčių visuomet būna: kaip išvengti, kad chaosas į kadrą nepakliūtų.
O paviršių savo virtuvėj turiu nuostabių. Ponas Didysis Ekspertas nuobliavo juos iš uosio medžio ir man patinka juos delnu glostyti. Nuostabiausias dalykas, žinokit.
Kas labiausiai nepatinka, ogi kad pakabintos spintelės man per aukštai. Bet užtat patinka, kad vienas dureles pradarius, iš ten pakvimpa rožėmis. Šiaip jau ten stovi praimtas šnapso butelis ir daiktai kurių retai prisireikia, o tarp jų vienas visai nereikalingas: kai vasarą dariau rožių medų, baigiamajame etape žiedlapius sudėjau į merliuką ir leidau sirupui nulašėti. O tas merlinis ryšuliukas taip ir užsiliko neišmestas bet į sunkiai pasiekiamą spintelę užmestas. Ale tikrai, nerūgsta nei nepelyja. Pakvimpa kiekvieną kartą pradarius tas dureles. Nuostabu.
Dar man patinka turėti kamarą – nedidelį sandeliuką prie virtuvės kuriame yra maišas miltų, šėpa su kruopomis ir makaronais, visokie retai naudojami pričindalai kaip mėsmalė ir bulvių tarkavimo mašinėlė, ir šiaip visokios betvarkės. Neseniai ten netgi radau kelias vagnorkes, bet gerai neatsimenu, ar palikau jas, ar išmečiau. Dar kamaroje yra labai daug dėkliukų nuo kiaušinių, nes juos ligtais reiktų atiduoti Valei arba Felei, bet jau koks tūkstantis metų, kai neprisiruošiam atiduoti. Bet vistiek, negi sukūrensi, kai yra skirti atiduoti?
Dar man patinka, ypač vasaros metu, turėti nedidelį balkoniuką prie virtuvės. Ten galima gerti kavą susikėlus kojas ant tvorelės, žiūrėti į malkas kieme ir galvoti apie tai, kaip jas į malkinę nešiu. Ir kaip tas dilgėles patvory iškaposiu, ir kaip Pangonis gražiai dirba. Ir pasisveikinti su kaimyne su žaba atėjusia išsivesti savo palaidūno cukrinio gaidžiuko ir jo mylimos vištos. Ta porelė nuolat pasprunka iš savo vištidės į mūsų kiemą. Vasaros vakarais iš to balkoniuko fotografuoju saulėlydžius, kurių fone visada kriaušės viršūnė ir kaimynų kaminiukas. Žiemą į balkoniuką nevaikštom, nebent kartais Katins išsiprašo. Bet jis labai greit apsigalvoja ir vėl kniaukia, kad nori vidun. Katinai gi tokie sutvėrimai, jie visada ne toj durų pusėj, kur norėtų.
Viryklė mano dujinė, mikrobangės beveik nenaudoju, orkaitė puiki, duonkepės neturiu, tačiau turiu netgi indaplovę, dėl kurios mane Ponas Didysis Ekspertas nuolat pilavoja. “Kamtaujosreik? Tegu kiekvienas savo išsiplauna, aš tai visad išsiplaunu”,- šita melodija skambėjo iki įsigyjant, bet deja su indaplove ne visad susišneku, išimdama iš jos lėkštes turiu kiekvieną apžiūrėt, atskirti kurios švarios, nuo kurių nukrapštyti vieną trupinį, o kurias perplauti po kranu. Geriau tegu Ekspertas nemato, nes kiekvienas nenuplautas grikis kaip argumentas, kad tikrai kažkokią nesąmonę aš su ta indaplove išsigalvojau. Biškį panorėjau ponia pabūt.
Prieš dvi savaites netgi buvau užsimaniusi, kad reikia man virtuvėj televizoriaus. Suprantate, ano televizoriaus pultelis Pono Didžiojo Eksperto rankose, o man vienam vakarui nereikia tiek lavonų su smurto žymėmis, kiek jam. Virtuvėj galėčiau ramiai sau šampūnų reklamas žiūrėt. Bet dabar jau tas noras nuslūgo. Virtuvėj ant palangės turiu pasidėjus romaną ir kelionės vadovą po Italiją, kam man dar televizorius?
Kai ateina koks mielas žmogus, arba šiaip atsitiktinis šiferinių stogų surašinėtojas, arba bele kas, kviečiu juos į virtuvę. Geriausia vieta namuose. Akivaizdi tiesa, kurios nereikia įrodinėti.
Languotos prijuostės tema “Mano mieloji virtuvė”
“Katinai gi tokie sutvėrimai, jie visada ne toj durų pusėj, kur norėtų.” oii, kokia jauki tiesa : ))
Pavydžiu kamaros ir pavydžiu balkono. Man trūksta šitų dalykų, ypač tokio balkoniuko 🙂 Ir teisingai – nereik jokio teliko virtuvėj 🙂
Dėl indaplovės… bandei keist programą? Aš visas išbandžiau, kol radau TĄ vienintelę, po kurios nelieka trupinių. Ir apskritai tai yra mano labiausiai mylimas daiktas namuose 🙂
pavydžiu balkoniuko, kamaros, indaplovės ir tų saulėlydžių 🙂 puikus pirmas įrašas 🙂 tikiuosi ir kitos (-kiti) susigundys pasipasakoti…
Labai smagu buvo sužinoti, kur gimsta Tavieji kulinariniai šedevrai. 🙂 Pavydžiu indaplovės ir balkoniuko, žiauriai!
Iveta, man ne visada jauki tiesa, kai ateina naktį bliaudamas, kad nori lauk… na koks čia jaukumas, tik susierzinimas.
Jurga, man turbūt dar reikia savo indaplovę patyrinėti. Kol kas atrodo, kad rezultatai vienodi, ar 2 valandas burzgia, ar 36 min.
Tai jūs man, merginos, balkoniuko pavydit…nesiginčysiu, geras daiktas, bet kai apie savo virtuves papasakosite, jaučiu, kažko ir aš jums užpavydėsiu… nagi pasakokitės.
Man tokios kamaros, kaip pas tave reik, kad daug visokio niekalo tilptų ir kad ten vėsu būtų. O kiaušinių dėklai, tie kartoniniai, pas mus taip pat labai vertinami, židinio prakuroms… 🙂
Įsivaizduoju tave tam balkoniuky… 🙂
Be to kamaroje galima uždaryti betvarkę
Nu kaip tu mane, Aušrra, gali įsivaizduot, jei nesi akyse mačiusi 😀
Čia aš skaičiau viską po 5 kartus, landžiojau ir nosį visur kaišiojau ir pamenu buvau radus pažadą knygą rašyti, tai va – aš jos noriu.
Prisirašiau receptų, prisipirkau produktų. Naujus sutiksiu ragaudama naujienas 😀
labai ačiū už tokį malonų atsiliepimą. Aš visai ne prieš, kad kažkas čia landžioja, prašom prašom
Smagu buvo pašmirinėti po tavo virtuvę.
Kamara. Ech… Tikiuosi turėsiu tokią nuosavam name, kai vyras jį pastatys. Tik dar nė braižyti to namo nepradėjo 😀
Pastaruoju metu suvokėm, kad praleidžiam siaubingai daug laiko plaudami indus, tad indaplovė ne tokiuose tolimuose planuose.
O vaizdo pro virtuvės langą nepavydžiu – pati neblogą turiu 😀
Nesuprantu kaip aš pramazinau šią temą, juo labiau, kad jau 2 mėnesius su trupučiu turiu nuosavą naują virtuvę….buvau išvykus savaitei paatostogauti, tai dar jaučiu, kad esu stipriai nušokus nuo realybės, tebunie kaltos tos mano atostogos 😀
Asta, dar norėčiau išmokti susikalbėti su ta savo indaplove.
Kažkokios keistos šiais laikais būna instrukcijos – lapų daug, aiškumo maža.
Laura, bet vistiek juk gali apie savo virtuvę pasakoti.
Ir apie atostogų skonius prašyčiau.
skoniai ir nuotraukos bus…bet kadangi mano fotikui “amba”, o fotkino draugai, tai tereik sulaukt iš jų nuotraukų
smagumėlis toj virtuvėj…