10 dažniausiai pasitaikančių naminių konservatorių frazių
- KAS ČIA????
- o normalaus nieko valgyt nėra?
- kas čia mano bliūde plaukioj?
- paduok kečupą
- vėl tu privirei šitų?
- žolių nevalgau!
- aš ne kinietis! (ne japonas, ne arabas, ne indusas, ne karvė )
- man jei saldu, tai saldu, o jei ne, tai ne
- fūūūū!!!! Apsivemsiu!
- jeigu dar čia būtų mėsos ir bulvių, ir jeigu nebūtų šitų ir šitų ir anų…
aš jau po truputį saviškį išdresiravau ir jis bijo kažką iš šių pateiktų frazių ir pasakyti 🙂 Geriau jis tylomis nueina į šaldytuvą ieškot kažkokio maisto pagardinimo, papildymo, pvz. dešrelių į vegetarišką sriubą, arba pažiūrėjęs į žalius makaronus su cukinijų padažu, liūdnai atsidūsta ir išsitraukia iš spintelės šprotų konservus. Nes jis dabar žino, kad bet koks išsireiškimas, kaip pvz. paskutinis “Kas čia per marmalas?” reikš, jog pora dienų gaminsiu maistą tik su jo nevalgomais produktais, o jam net kiaušinio neiškepsiu. O tylos atveju, kitą dieną ruošiama patiekalai specialiai jam iš daug daug mėsos 🙂
Aišku, man geriau, kai namie auga tokio pat skonio kaip aš mažas žmogeliukas, kuri dilgėlių sriubą galėtų valgyti kiekvieną dieną, įvairūs bemėsiai ravioliai – pats mėgstamiausias patiekalas, o rizotų, t.y., košės kaip ji sako, reikalauja dažniau nei kad aš nusiteikusi virti. Taip du prieš vieną ir laimim 🙂
:DDD Ketvirtas užmuša 😀
O kaip viskas čia girdėta 😀 šeštasis tai Nr.1 pas mus ;D
man 10 punktas iš dalies tinka…”galėtų būti daugiau spirgučių” arba “galėtų būti daugiau mėsos”…dėl žolių ar kokių naujovių jokių problemų, aš kaip ir Forelle beveik išdresiravus 😀 Bet po bemėsės vakarienės žinau, kad manęs dar laukia klausimas su viltim “nenori virtų kiaušinių?”…nueinu ir išverdu kiba gaila:)
Pingback: Obuolių pyragas filo tešloje | Septyni virtieniai
🙂 Liux! Pas mane irgi is pradziu panasiai buvo. Dabar tik kartais pasigirsa: Is ko padaryta? O siaip tai jau zino, jei nepatinka, pats valgyti darosi. Net buna, vakarienes nenoriu ruosti (na, vakariene as ruosiu, o pietus – mano brangusi, tai pasakau, kad as nalkana, ka tau padaryti. Tai visada atasako, nesijaudink, pats pasidarysiu, ka nors 🙂 Nors pripratinti prie normalaus valgio niekaip negaliu 🙂
Pingback: Kotletai su karosų ikrais | Septyni virtieniai
Pakėlė nuotaiką šitos frazės 🙂 Iš savo brangiausio tai turbūt nei vienos frazės nesu išgirdusi. Mėgsta ragauti tai, kas nauja, o jei nepatinka, tai pats pasitobulina patiekalą pagal save- prisideda pomidorų padažo, grietinės ar majonezo, pasibarsto druskos.
O vat sūnus tai ne vieną frazę, iš čia paminėtų, pavartoja.
Į blogą užklydau atsitiktinai, nesu nei pakalusi interneto ‘surfintoja’, nei kulinarijos virtuozė. Dedu daug daug pliusų autorei už nepakartojamą stiliuką. Kulinarinių blogų daugybė, bet šmaikščių tarp jų nedaug. Įsidedu atmintin ir retsykiais užsuksiu. O ‘naminiai konservatoriai’ išvis iškirto iš koto. Viskas tinka 100 proc mano šeimynai. Nukrypimas 0,05 proc. nuo dešimtmečiais kartojamo recepto neleistinas. Kartą išviriau plovą vietoje ryžių su bulguro kruopom – man buvo įdomu, o kiti tikėjausi kad nepastebės. Kur tau… gavau viena ir suvalgyt… A, dar pridėčiau kaip vienuoliktą punktą vyro frazę, pasiūlius kvietinių kruopų košės: “aš šito paukščių maisto rusų kariuomenėj visam gyvenimui atsivalgiau…”
Kotryna, čia galėtume tęsti ir tęsti… uch, kiek mums tenka atlaikyt, betgi nepasiduosim. Tegyvuoja bulgurai!