Bendraamžiai forever
“Bendraamžių” teatras Joniškyje gyvena jau 30 metų. Intensyviai. Ta proga nusimato renginių ciklas, o vienas nuostabus susitikimas jau įvyko. 10 nugirstų frazių:
1. “Kad ir šuniukais, bet vistiek į filmą patekom”.
2. “Filmą ryškindavau užsidaręs vonioje, tamsoje. Išryškintas juosteles sukabindavau džiūti. Jei kabėdamos susiliesdavo, tose vietose likdavo mėnuliukai.”
3. “Iki šiol bent kartą metuose sapnuoju, kad turiu eiti į sceną ir vaidinti vilką, bet nebeprisimenu žodžių”.
4. “Visi vaikystės prisiminimai tik iš teatro. Iš mokyklos – nieko. Tik iš teatro.”
5. “Prieš kiekvieną spektaklį ant scenos prikaldavom poloviką.”
6. “1994-ais metais kai su spektakliu buvom Šveicarijoje, vietiniai laikraščiai rašė: pirmą kartą vakarietiškus laidus teko jungti prie sovietinės aparatūros.”
7. “Autobuse būdavo pilna prikrauta dekoracijų ir rekvizito. Vairuotojas negalėjo patikėti, kad dar ir artistai tilps. Tilpdavome. Važiuodami pro autobuso langus rodydavome slibino galvas.”
8. “Kai Vadovą paėmė į kariuomenę, visi jį lydėjom. Grįžom iš komisariato dainuodami, bet mus suėmė ir nuvežė i miliciją, nes naktį kažkas buvo užrašęs ant pašto “Laisvę Lietuvai”.
9. “Per spektaklį jis turėjo prie manęs pasilenkti ir pabučiuoti. Jis pasilenkė ir įkando.”
10. “Kartais tėvai net pyksta, kad pernelyg UŽNORINAU vaikus, ir jie užsibūna teatre iki vėlumos.”
