Kavinė Vilniuje (coffee-inn)
Sekmadienio rytą su savo noru atsigerti kavos pasijutau ištvirkusi.
Sekmadienio rytą Vilniuje žmonės šito nedaro! Matau, jie vedžioja šunis. Nešasi slides. Fotografuoja Barborą Vokiečių gatvėje. Skambina varpais.
Man vienintelei kavos norisi. Ir visai ne esmė skystimo į save supilti, kad iš automato kavinėčiausi. Man reikia pasėdėti nusivyniojus šaliką, ir pageidauju dar, kad būtų paduškėlių. Daug noriu ?
Ta kavinė, kurią sekmadienio rytą radau atidarytą, ar tik nebuvo kažkada “Žibutė”, o įėjimas per kampą? Jei taip, tai dabar kai kurios sienos išgriautos, ir po to normaliai neužtinkuotos, bet tik užtėkštos grubiai ir nudažytos. Dizainas čia toks. Vietomis grubus.
Mergaitė kavą verdanti labai maloni. Ji nežino, kas aš nei ko aš, bet bando draugiškai kalbinti. Nuoširdžiai. Man patinka.
Gerti iš popierinio puoduko ir valgyti nuo kartoninės lėkštutės nelabai man patinka. Ir to medžio gaila, kurį kirto popieriui gaminti… bet užtai yra paduškėlių. Nedidelės, bet yra. (Beje, ta vieta ant palangės nelabai patogi pagal staliuko aukštį, turbūt būtų patogiau, jei sėdėčiau susikėlus kojas, bet šito neišbandžiau). Baldai tai čia visokie, atrodo surankioti iš įvairių vietų, bet kartu sudėti sudaro gana jaukią visumą. Galima pasirinkti įvairų stalų aukštį, pagal tai ko čia esi atėjęs. Pvz jei atsineši kompiuterį, gali prie aukštesnio stalo sėsti (nors nemačiau ant durų parašyta wi-fi, bet kam reikia tie žino ir atsineša. Turbūt wi-fi kofe-inuose įeina į prekinį ženklą? Nesu jų tiek apėjusi, kad žinočiau, bet žmonės, pasidžiaukim lietuviška bevielio interneto situacija, nes daug kur yra prasčiau.)
Čia dar lentynų yra su atsitiktinėmis knygomis ir paveikslų visokių, įskaitant kokių 40 metų senumo dailės kombinate padarytą medžio inkrustaciją su ereliu ir kelis tušu pieštus. Jų siužetai man nėra aiškūs. Viename aptešlėjęs vyrukas prie namo kampo maunasi kelnes. Kiti pernelyg smulkūs ir pernelyg toli, kad išvis ką nors įžiūrėčiau.
Muzika neįkyri nei garsu, nei tematika.
Labai gardus sūrio pyragas su bruknėmis (pagrindas iš trintų sausainių, bet koks varškinio sluoksnio receptas?), o kava šiaip sau. Popieriniame puoduke. Bet sėdžiu ant paduškėlių. Pasitėškus šalia savo striukę, nes pakabos arba nemačiau, arba jos nėra.
Žiūriu pro langą į Vokiečių gatvę. Kai kas vedžioja šunis. Kai kas nešasi slides. Kai kas nieko nesiveda ir neneša, eina per pažliugusį sniegą sekmadienio rytą Vilniuje, o man gera viduje ant paduškėlių sėdėti ir geriant kavą į juos žiūrėti.
Super! Novelė su skaniais aromatais, pagalvėlėm ir pažliugusiu sniegu. Labai nuotaikinga 🙂
ačiū, toks atsiliepimas labai malonus, jau pradėjau ieškoti, kaip jį “palaikinti”, bet atsiminiau, kad ne visas gyvenimas yra feisbukas
Kaip gražiai parašyta 🙂 Pati pasijutau tarsi besėdinti kokiam nors greitos kavos saloniuke. Tiesa, Žinutėj dar nebuvau, užtat mano vaizduotėje Gedo pr. Vagos Coffee Inas mane labai maloniai priėmė 😀 Tikrai super, laukiam daugiau tokių mielų įrašų 🙂
Vita, ačiū. Yra keletas įrašų… iš įvairių vietų. Bus ir dar.
Galiu pasidalinti surio pyrago receptu 🙂 bet nezinau kaip bus su ingredientais. zinau kad Lietuvoje nera lengva gauti visko.
forma: cilindras apie 30cm skersmens ir apie 10 aukscio.
ingredientai:
grietinele 200g.
kreminis suris 750g.
kardamonas 4vnt.
tarkuotas sviezias imbieras 1 saukstelis.
Baltas sokoladas 300g.
kukuruzu krakmolas 85g.
kiausiniai 4vnt.
Paruosimas:
1. Ikaitini orkaite iki 170°C.
2. Islydai baltaji sokolada.
3. suplaki grietinele su suriu ir prieskoniais
4. islydai balta sokolada ir supili i grietineles, surio ir prieskoniu plakala.
5. idedi kukuruzu krakmola ir gerai sumaisai (cia gausis gana sunki ir pokiete mase.
6. atskirai suplaki kiausinius, kol gausis postandes putos ir mazdaug patrigubes kiausiniu turis.
7. Mentele, atsargiu judesiuku imaisoma dalis kiausinio i tureta mase, poto dar siek tiek. (taip visa mase igauna lengvumo ir purumo) Ir galiausiai sudedama visa kiausinio puta ir labai atsargiai imaisoma, kol mase bus vientisa (jei lieka sokolado gabaliuku, ne beda, tegu buna, kepant susimaisys).
Kepa apie 45min. Isjungi orkaite ir leidi palaipsniui atvesti, nes kitaip suskilineja ir suplysta virsus.
darbe pries pjaunant porcijomis, atsaldome saldytuve. pateikiame su brasiu uogiene ant virsaus.
kukuruzu krakmolas naudojamas tam kad nusausintu siek tiek. jei pakeistumet miltais arba bulviu krakmolu, butu kitos proporcijos.
O kreminis suris – misterija, Lietuvoje neteko matyti.
sekmes 😉
dabar jau kreminių sūrių būna. Tik kai kurie žiauriai brangūs, o kurie nebrangūs, tai nežinau, ar tokie, ar ne. Reiks kada susikaupus šį receptą išbandyt. Ypač jei baltam šokoladui akcijinių kainų užtaikysiu.