Pyragėliai, kvepiantys indiškais prieskoniais, išėjo į skautų sueigą

Aš tai ne skautė. Ne, ne.

Bet buvo toks nutikimas, kai E. pamatė mano tamsiai raudonus marškinėlius nutėkštus ant lovos išvirkščius, pristojo su klausimu: iš kur juos turiu. Iš kur, iš kur?- iš padėvėtų, iš kur daugiau?

Ar žinai, ką reiškia tas ženklas? – toliau mane tardė ji.

Nu ką aš žinau, kai perku ką nors iš padėvėtų, paskaitau užrašus, kad nedeklaruočiau nesąmonių, kaip pvz. ta moteriškė, kuri vaikščiojo po ligoninę su užrašytu žodžiu iš raidės F. Jei nesuprantu kas parašyta, geriau tokių neimu. Bet kai ant rūbų ne žodžiai, o vaizdai, tai ką aš žinau, ar čia šiaip piešinukas, ar ŽENKLAS.

Ant tų tamsiai raudonų, pasirodo, buvo ne šiaip abstraktus piešinukas, o ženklas: skautų lelija. Bet ne viešas, o išvirkščiojoje pusėje, kad kam nereikia, tas nežinotų. Reiškias, aš esu slaptai prijaučianti skautams, nors iš pradžių pati to neįtariau.

Ta proga išsiunčiau į skautų sueigą tokių pyragiukų. E. norėjo, kad vadinčiau juos samosais, bet kol kas to nedarysiu, man pirma reikia samosus visapusiškai internetiškai ištirti, kad atpažinčiau jų esminius požymius. Be to, kadangi šaldytuve rūgpienis buvo amen, įdėjau į juos majonezo, man rodos samosai su tokiu daiktu nedraugauna.

Dar neparėjo žinios, ar pyragiukai buvo priimti į skautus, o jau apipasakosiu juos virtualioj erdvėj.

Tešla:

  • 100 g margarino
  • 2 stiklinės miltų
  • 3 šaukštai majonezo
  • 1 kiaušinis
  • druskos
  • 1/3 a.š. kepimo miltelių

Įdarui:

  • 1 šaukštaa aliejaus
  • 1 svogūnas
  • 1 nedidelė morka
  • gabalėlis cukinijos
  • kurkumos
  • garam masala prieskonių
  • druskos
  • 50 g ryžių
  • kuokštelis petražolių

Tešlai margariną pirštais sutrinu su miltais ir kitais biriais dalykais, įdedu kiaušinį ir majonezą ir suminkau. Jei nesusiklijuoja į vientisą masę, galima pridėti šaukštą kitą šalto vandens, o jei pernelyg lipnu – galima pridėti miltų. Turi gautis paklusni riebi tešla, kurią įvynioju į plėvelę ir dedu kuriam laikui į šaldytuvą.

Įdarui atvirai sakant pritaikiau savarankišką patiekalą, kurį buvau vakar sukonstravus, bet neitin populiarus buvo.

Aliejuje pakepinau svogūną, prieskonius (kurkumą, garam masalą) , tada dėjau morkas, cukiniją, ryžius. Iš pradžių viską maišiau aliejuje ir atsiradusiose sultyse, paskui pridėjau truputį vandens ir troškinau tai uždengdama, tai pamaišydama. Dėjau dar vieną slaptą priedą, pakeliui iš daržo pastebėjau gražiai ataugusį dilgėlių kelmelį ir nuskabiau keletą lapelių, aj, be pirštinių, nieko ten baisaus… pastebėjau, kad skindama lapelius juos nejučiom skaičiuoju, nu tada, kad būtų gražesnis skaičius, tai 21 lapelį… bet tos dilgėlės čia nėra esminis priedas, šiek tiek papildomos žalios spalvos ir šiek tiek papildomo vitamino.

Pabaigoj pridėjau petražolių, nu nežinau, kaip jos su garam masala draugauja, bet nors akivaizdžiai nesipyko.

Paskui elementariai, sugnaibėm tešlą kąsniukais, iškočiojom, įdėjom įdaro, užraitėm, iškepėm – čia mudvi abidvi su E.

Ir išsiuntėm pas skautus.

6 thoughts on “Pyragėliai, kvepiantys indiškais prieskoniais, išėjo į skautų sueigą

  • 2010/07/27 at 10:21
    Permalink

    Patinka man tokie pyragiukai, lengvi ir gali daug suvalgyti, neužkemša kaip mėsiniai…kažkada kai dirbau viename darbe, ateidavo berniukas, kurį mes vadindavom “būlačkinu”, o vadindavom todėl, kad nešiodavo šiltas vegetariškas bandeles po ofisus iš Radharanės – vegetarinio restorano. Tai net mano bendradarbiai-vyrai kapodavo bandeles su sojos mėsa ir daržovėm, net ausys linkdavo…o kur dar bandelės su karamelės įdaru..mmMMmMm…pasiilgstu..

  • 2010/07/27 at 18:54
    Permalink

    Man irgi patinka tokie pyragiukai, reiks kada užsiimt ir išsikept a la tikrųjų samosų. Saldieji su obuoliais puikiai pavyksta, bet daržoviniai visiškai nepanašūs į Lauros minimus Radharanės restorane, nors sudėtis lyg ir tokia pat. Beje, tenai kepant nenaudojam kiaušiniai

  • 2010/07/28 at 15:12
    Permalink

    Pas mane niekad neateidavo berniukas Buločkinas, tai kai sutversiu samosą, net nežinosiu, ar panašu bus į tikrą.
    Teks kliautis E. kaip žinove, nes ji buvo nusipirkus samosą iš kažkokios palapinės per Vyšnių festivalį. Paskui ilgai ir stipriai ir labai norėjo gerti.

  • 2010/07/29 at 21:41
    Permalink

    nu tavo rašymo stilius – tai 10 su pliusu!
    Kaskart vis skaitydama krizenu 🙂
    Moki ne tik sudominti, bet ir gerai nuteikti. O tada ir tie receptai ne tokie sud4tingi atrodo. M4gstu samosas. Ir atrodo visai įmanoma jas nulipdyti. Keliuos ryt ryte ir važiuoju į parduotuvę trūkstamų produktų – prie sriubytės bus pats tas :))

  • 2010/08/02 at 13:25
    Permalink

    Vajė,vajė – net seilė varva. Bet man vis galvoj kirba mintis, o įdarą gal galima būtų didesne porcija užskaityti kaip garnyrą ar net pagrindinį patiekalą? Nes man jau vien įdaras skamba skaniai (:

  • 2010/08/02 at 14:00
    Permalink

    Nu kažin kaip Lina, ar prigamino samosų?
    Roberta, tiesą sakant įdaras iš pradžių ir buvo savarankiškas patiekalas, tik sekančią dieną pakeitė įvaizdį.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Facebook Like Button for Dummies