Žiuljenas su grybais

Prieš ke­le­tą me­tų Žiuljenas va­žia­vo dvi­ra­čiu iš Pran­cū­zi­jos iki Lap­lan­di­jos. Gal ir jūs bu­vo­te jį su­ti­kę tą sa­vai­tę, kai my­nė per Lie­tu­vą. Pak­laus­tas, iš ko­kios Pran­cū­zi­jos vie­tos yra, jis iš­trauk­da­vo iš ki­še­nės blok­no­tą ir at­vers­da­vo la­pą, ku­ria­me bu­vo nu­pie­šęs Af­ri­kos kon­tū­rą. Nes jis buvo kilęs iš Prancūzijos vietos, vadinamos Reunijonu. Niekas tokios vietos nebuvo girdėjęs. Tai kiek galima kiekvienam aiškinti?  Išsitraukdavo bloknotuką ir parodydavo vaizdžiai: čia Afrika, čia Madagaskaras, o čia mažiuku taškiuku pažymėtas Reunijonas! . „Čia!“ – sa­ky­da­vo. Reunijonas, kuriame yra kalnų ir vynuogynų, susimaišę kalbos ir rasės, ir jis pats netgi vieną kitą lašą azijinio kraujo turi, o gal ir afrikinio kraujo… šiaip ar taip, rezultatas labai gražus.

Kal­bant apie Žiul­je­ną ir gry­bus, mus jis ste­bi­no tuo, kad vi­siš­kai ne­pa­ži­no miš­ko gry­bų. Kai kas nors pa­juo­kau­da­vo, kad ge­riau­si gry­bai yra rau­do­ni su bal­tais taš­ku­čiais, Žiul­je­nas bu­vo pa­si­ruo­šęs tą pat mi­nu­tę juos su­rink­ti ir mes­ti į kep­tu­vę.

Tai kai prisimeni garbanotą gražuolį prancūzą, kaip po to rašyti, kad žiuljenai patiekiami nedeliuose indeliuose? Bet iš tikrųjų tai taip ir yra! Iškepami ir patiekiami! Ne­di­de­liuo­se in­de­liuo­se, tuo­se pa­čiuo­se, ku­riuo­se ke­pė. Esu gir­dė­ju­si, kad bū­na spe­cia­lios ma­žos kep­tu­vy­tės vie­nos po­rci­jos dy­džio, tačiau ga­li­ma pri­tai­ky­ti ir ki­to­kius in­de­lius, skir­tus už­kan­džiams, uo­gie­nei ar net ar­ba­tai. Ga­li­ma ne­tgi iš­kep­ti vie­na­me di­de­lia­me in­de ir pa­skui gra­žiai pa­da­lin­ti. Bet pa­duo­ti kiek­vie­nam at­ski­ra­me in­de­ly­je daug pra­šmat­niau! Be to, ga­li­ma pa­teik­ti šiek tiek ki­to­kį įda­rą, at­si­žvel­giant į sko­nių skirtumus.

Grybų žiuljenas

  • 500 g pie­vag­ry­bių,
  • 2-3 šaukš­tų alie­jaus,
  • drus­kos,
  • apie 250 ml be­ša­me­lio pa­da­žo,
  • 30 g fer­men­ti­nio sū­rio.

Be­ša­me­lio pa­da­žui rei­kės:

  • 100 g svies­to,
  • 1 šaukš­to su kau­pu mil­tų,
  • 250 ml pie­no,
  • drus­kos, mus­ka­to rie­šu­to.

Pa­da­žą pa­to­gu ga­min­ti ne­di­de­lia­me puo­de­ly­je sto­ru dug­nu. Ant ne­di­de­lės ug­nies iš­tir­pin­ki­me svies­tą. Su­ber­ki­me mil­tus, ge­rai iš­mai­šy­ki­me ir tru­pu­tį pa­kai­tin­ki­me. Su­pil­ki­me šal­tą pie­ną ir vi­są lai­ką mai­šy­da­mi už­vi­rin­ki­me. Įber­ki­me drus­kos ir mus­ka­to rie­šu­to. Pa­da­žas pa­ruoš­tas. Jis bū­na ga­na tirš­tas, to­kio ne­pa­pils­ty­si, bet pei­liu pjau­ti dar ne­rei­kia, šaukš­tu pa­ka­bin­ti įma­no­ma.

Gry­bus nu­plau­ki­me, nu­sau­sin­ki­me ir su­pjaus­ty­ki­me ga­ba­liu­kais. Ga­li­ma ke­le­tą gry­bų su­pjaus­ty­ti rie­ke­lė­mis ir ap­ke­pin­ti at­ski­rai – at­ro­do dai­liai, ga­li­ma už­ber­ti ant vir­šaus, kad bū­tų gra­žiau. Ki­tus gry­bus kep­ki­me alie­ju­je vis pa­mai­šy­da­mi apie 15 mi­nu­čių. Pa­bai­go­je įber­ki­me drus­kos.

Žiul­je­no įda­ras ga­li bū­ti įvai­rus – tin­ka kep­ta ar rū­ky­ta viš­tie­na, kum­pis. Man pa­tin­ka įdė­ti pa­ke­pin­to svo­gū­no. Ga­li bū­ti ir be jo­kių gry­bų, pa­vyz­džiui, su ka­la­fio­rais, svar­bu tik, kad su­de­da­mo­sios da­lys bū­tų jau vir­tos ar kep­tos. At­ro­do, ne­blo­gas bū­das su­var­to­ti li­ku­čius!

Įda­rą ga­li­ma dė­ti ke­liais bū­dais: pir­ma su­dė­ti pa­ruoš­tus pro­duk­tus, ta­da ant vir­šaus – be­ša­me­lio pa­da­žą, ar­ba ga­li­ma pu­sę pa­da­žo iš­kart su­mai­šy­ti su įda­ru, o pa­skui dar šiek tiek už­dė­ti ant vir­šaus. Ar­ba ne­si­var­gi­nant vi­są pa­da­žą iš­kart su­mai­šy­ti su vi­su įda­ru.

Sū­rį su­tar­kuo­ki­me ar­ba su­pjaus­ty­ki­me šiau­de­liais ir už­dė­ki­me ant vir­šaus. Ne­rei­kia daug sū­rio, kad šiek tiek pra­vė­sęs ne­pa­virs­tų į gu­mi­nį dang­tį. Jei ne vi­si įda­rai vie­no­di, ver­tė­tų vie­ną ki­tą su­de­da­mą­ją da­lį pa­nau­do­ti kaip de­ko­ra­ci­ją ir at­pa­ži­ni­mo prie­mo­nę, nes iš­trau­kus iš or­kai­tės ne­be­ži­no­si­me, į ku­rį įdė­ta rū­ky­to kum­pe­lio, o į ku­rį – svo­gū­nų. De­dant į in­de­lius, ne­rei­kė­tų pri­krau­ti su kau­pu, ge­riau pa­lik­ti ko­kį cen­ti­met­rą iki vir­šaus, nes ke­pant pa­da­žas bur­bu­liuos ir ban­dys iš­lip­ti.

Pa­ruoš­tus in­de­lius pa­to­gu pir­ma su­dė­ti ant skar­dos ir vi­sus su­tar­ti­nai nusiųsti į or­kai­tę – bus pa­to­giau iš­trauk­ti, kai iš­keps, ne­gu ap­si­mo­vus vir­tu­vi­nę pirš­ti­nę grai­by­ti po vie­ną.

Kep­ti 180 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je apie 20 mi­nu­čių. Val­gy­ti, kol karš­ti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies