Žiuljenas su grybais
Prieš keletą metų Žiuljenas važiavo dviračiu iš Prancūzijos iki Laplandijos. Gal ir jūs buvote jį sutikę tą savaitę, kai mynė per Lietuvą. Paklaustas, iš kokios Prancūzijos vietos yra, jis ištraukdavo iš kišenės bloknotą ir atversdavo lapą, kuriame buvo nupiešęs Afrikos kontūrą. Nes jis buvo kilęs iš Prancūzijos vietos, vadinamos Reunijonu. Niekas tokios vietos nebuvo girdėjęs. Tai kiek galima kiekvienam aiškinti? Išsitraukdavo bloknotuką ir parodydavo vaizdžiai: čia Afrika, čia Madagaskaras, o čia mažiuku taškiuku pažymėtas Reunijonas! . „Čia!“ – sakydavo. Reunijonas, kuriame yra kalnų ir vynuogynų, susimaišę kalbos ir rasės, ir jis pats netgi vieną kitą lašą azijinio kraujo turi, o gal ir afrikinio kraujo… šiaip ar taip, Žiuljenas yra labai gražus.
Kalbant apie Žiuljeną ir grybus, mus jis stebino tuo, kad visiškai nepažino miško grybų. Kai kas nors pajuokaudavo, kad geriausi grybai yra raudoni su baltais taškučiais, Žiuljenas buvo pasiruošęs tą pat minutę juos surinkti ir mesti į keptuvę.
Tai kai prisimeni garbanotą gražuolį prancūzą, kaip po to rašyti, kad žiuljenai patiekiami nedeliuose indeliuose? Bet iš tikrųjų tai taip ir yra! Iškepami ir patiekiami! Nedideliuose indeliuose, tuose pačiuose, kuriuose kepė. Esu girdėjusi, kad būna specialios mažos keptuvytės vienos porcijos dydžio, tačiau galima pritaikyti ir kitokius indelius, skirtus užkandžiams, uogienei ar net arbatai. Galima netgi iškepti viename dideliame inde ir paskui gražiai padalinti. Bet paduoti kiekvienam atskirame indelyje daug prašmatniau! Be to, galima pateikti šiek tiek kitokį įdarą, atsižvelgiant į skonių skirtumus.
Grybų žiuljenas
- 500 g pievagrybių,
- 2-3 šaukštų aliejaus,
- druskos,
- apie 250 ml bešamelio padažo,
- 30 g fermentinio sūrio.
Bešamelio padažui reikės:
- 100 g sviesto,
- 1 šaukšto su kaupu miltų,
- 250 ml pieno,
- druskos, muskato riešuto.
Padažą patogu gaminti nedideliame puodelyje storu dugnu. Ant nedidelės ugnies ištirpinkime sviestą. Suberkime miltus, gerai išmaišykime ir truputį pakaitinkime. Supilkime šaltą pieną ir visą laiką maišydami užvirinkime. Įberkime druskos ir muskato riešuto. Padažas paruoštas. Jis būna gana tirštas, tokio nepapilstysi, bet peiliu pjauti dar nereikia, šaukštu pakabinti įmanoma.
Grybus nuplaukime, nusausinkime ir supjaustykime gabaliukais. Galima keletą grybų supjaustyti riekelėmis ir apkepinti atskirai – atrodo dailiai, galima užberti ant viršaus, kad būtų gražiau. Kitus grybus kepkime aliejuje vis pamaišydami apie 15 minučių. Pabaigoje įberkime druskos.
Žiuljeno įdaras gali būti įvairus – tinka kepta ar rūkyta vištiena, kumpis. Man patinka įdėti pakepinto svogūno. Gali būti ir be jokių grybų, pavyzdžiui, su kalafiorais, svarbu tik, kad sudedamosios dalys būtų jau virtos ar keptos. Atrodo, neblogas būdas suvartoti likučius!
Įdarą galima dėti keliais būdais: pirma sudėti paruoštus produktus, tada ant viršaus – bešamelio padažą, arba galima pusę padažo iškart sumaišyti su įdaru, o paskui dar šiek tiek uždėti ant viršaus. Arba nesivarginant visą padažą iškart sumaišyti su visu įdaru.
Sūrį sutarkuokime arba supjaustykime šiaudeliais ir uždėkime ant viršaus. Nereikia daug sūrio, kad šiek tiek pravėsęs nepavirstų į guminį dangtį. Jei ne visi įdarai vienodi, vertėtų vieną kitą sudedamąją dalį panaudoti kaip dekoraciją ir atpažinimo priemonę, nes ištraukus iš orkaitės nebežinosime, į kurį įdėta rūkyto kumpelio, o į kurį – svogūnų. Dedant į indelius, nereikėtų prikrauti su kaupu, geriau palikti kokį centimetrą iki viršaus, nes kepant padažas burbuliuos ir bandys išlipti.
Paruoštus indelius patogu pirma sudėti ant skardos ir visus sutartinai nusiųsti į orkaitę – bus patogiau ištraukti, kai iškeps, negu apsimovus virtuvinę pirštinę graibyti po vieną.
Kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių. Valgyti, kol karšti.
