Tobulos varškės spurgos
Mano sesuo pradėjo tokias spurgas daryt būdama gal kokioj 8b klasėj. Aš tuomet buvau 9a ir procese dalyvavau tik kaip valgytoja. Kartais kaip įkalbinėtoja, kad ėėėėj, nu padaryk spurgųųų…. Nieko gero virti-kepti aš tada nemokėjau, mano sesuo ir dabar nelabai tiki, kad moku. “Tu??? Kulinarinį blogą???”- jos reakcija, kai pasigyriau apie Septynis virtienius.
Jei apie sesę ir apie spurgas, paskui ji netikėtai apsigyveno kaime ir įsigijo karvę. Man atrodė sudėtingiau kaip aukštasis pilotažas – ir pamelžti, ir veršiuką pagauti, ir šienu pasirūpinti… O ji viską galėjo, turėjo daugybę pieno, iš jo padarydavo varškę, o iš varškės – spurgas. Tobulas.
Jei apie sesę daugiau, tai karvės etapas liko praeity, ji ir toliau tveria didingus darbus, reikšmingus Lietuvus, o jeigu prireikia, tai net šikšnosparnius naktį ateina išvaikyt.
Aš irgi šiaip-ne-taip išmokau spurgas padaryt, drįstu teigt, kad ir man jos pavyksta tobulos. Tikrai tikrai.
Kiekiai apytiksliai:
- 300 g varškės
- 2 kiaušiniai
- 4 šaukštai cukraus
- vanilinio cukraus
- maždaug 4 šaukštai miltų
- 1/3 šaukštelio kepimo miltelių
- riebalų virimui
- cukraus pudros užbarstymui
Varškę reikia gerai ištrinti su cukrumi. (Nepatariu naudoti varškės iš pakelio, nes dažnai būna pernelyg šlapia). Sudėti kiaušinius, geria išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, persijojant sudėti į varškę. Maišyti šaukštu. Turi buti labai tiršta lipni tešla, kurią dar šiaip ne taip galima maišyti šaukštu. Jei lengvai maišosi, dar šiek tiek miltų reikia – na kad būtų jau beveik minkoma, bet dar suvaldoma šaukštu.
Puode arba gilioje keptuvėje užkaitinti riebalus. Pasistatyti bliūdą su tešla šalimais – čia nesigaus pirma suformuoti, o paskui kepti, čia viskas turi vykti lygiagrečiai. Ir dar reikia vandens – šaukštą pasidažyti ir rankas sudrėkinti.
Nu ir pradedam – šlapiu šaukštu atkabinam gabaliuką tešlos, maždaug graikiško riešuto dydžio, drėgnomis rankomis sukočiojame rutuliuką ir iškart metam į karštus riebalus. Atsignybiam kitą - sukočiojam – pliumt į riebalus. Kaip mano sesuo sakydavo: pliumt-pliumt-pliumt ir pasidaro.
Virdamos jos apsiverčia pačios, reikia tik laiku išgriebti, nuvarvinti ir užkrapinti cukraus pudros.
Skanesnės kol šiltos. Dėl to, kad tešloje mažai miltų, jos itin minkštutės, o tas sukočiojimas delnuose suformuoja tokią plutelę, kuri irgi yra minkšta, bet neleidžia spurgai prisisiurbti riebalų. Kažkada bandžiau sau reikalą pasilengvinti, ai, galvoju, tiek to grožio, atgnybiau šaušktu ir tokius biškį beformius sumečiau virti. Ak ne, nieko nepergudravau, prisigėrė riebalų kaip šliundros kokios. Reikia sukočioti delnuose.
Dar gali prisigerti riebalų, jei sumestos į nepakankamai karštą aliejų. Bet jei aliejus per daug karštas, gali paviršius apskrusti, o viduj likti žalia tešla. Čia reikia tiesiog atitaikyti – įmesta virti spurga turi iškart išsiburbuliuoti į paviršių, bet riebalai neturi rūkti dūmu. Nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš šio aprašymo.
Kiek dariau spurgu visad gaudavosi kietokos. Si karta galiu pasakyti, pavadinimas atitinka teisybe, gavosi tikrai idealios spurgos, minkstos ir purios. Aciu!
aulus sonine
tai geriause psirinkimas receptas alus ir sonine be gabaliuka suns sudo
Rekomenduoju! Labai skanios spurgos! Kiekiai labai parinkti, viskas super:) Tirpsta burnoje!
Aciu,kai tik radau si recepta tai iskart ir pabandziau,gavosi puikiai ir tikrai jos TOBULOS…
pamiršot parašyti, kad reikia ir vanilinį cukrų sudėti į miltus , bet vistiek bandysiu
, tikrai tiku, kad bus skanios
ai nu taip, reikia ir vanilinį cukrų… dedu jį su kartu su paprastu cukrumi. Kaip pavyko, Regina?
Dabar verdam tai tikrai TOBULOS !!!:-*
Aciu uz nuostabu recepta! Gavosi tikrai skanios spurgytes
spurgos tikrai skanios labai, tik man jos pacios nesivarte, teko truputi bakstelt sonan, kad teiktusi apsiverst
bet siaip tai tikrai skanu ir paprasta, aciu!