Vafliai Masmechelene
Ištaškėm 70 litų per dieną dviese du kartus pavalgydamos vaflių. Žiauriai skanūs. Nu žiauriai skanūs. Atvažiavom čia parūdijusiais dviračiais. Maniškio priekinis ratas visą laiką džerškė, bet aš stengiaus nežiūrėt, kaip jis maskatuojasi. Dviratis pasiskolintas.
Sėdėjom gatvėj prie staliukų ir gardžiavomės vafliais. Mineralinis mažame buteliuke už 2 eurus. Norėjom nieko negert, nes nesąmonė mums varguoliams šitiek už vandenį mokėt. Bet paskui nušvito protas man, kad nesąmonė yra čia sėdėti ir trokšti negėrus, tai didingu mostu užsakiau vandens.
Kai grįšim Lietuvon, ieškosiu vaflinės ir vaflių recepto. Pasaka yra šitie vafliai. (Vėliau sužinotas vaflių receptas, papasakotas belgės Alisos)
Kaip skaniai atrodo šitie vafliai! O kur gaut tokią vaflinę? Turiu tik seną, gautą prieš 30 metų, kai tekėjau. Joje iškeptą vaflį galima susukt į vamzdelį (jei pavyksta!).
O aš jau neiškenčiau ir susiradau 🙂 Labai gerai aprašyta bloge “Nekenčiu virtuvės”, savaitgaliui bandysiu kepti ir aš 🙂
įsivaizduoju tą didingą mostą 🙂
🙂
Dalytė kaip visada taikliai šmaikšti savuose reportažuose 😉