Ryžių – svogūnų pyragas
“Matai aną stulpą? Pro langą žiūrėk, matai stulpą prie gatvės? Tai va, gali eiti ir pasiskųsti jam savo gyvenimu, atjautimo sulauksi tiek pat, kiek ir iš manęs” – pareiškė Ponas Didysis Ekspertas. Tačiau aš pagalvojau, kad labai durnai atrodysiu stovėdama gatvėj prie stulpo ir su juo kalbėdamasi. Mėgstame sakyti, kad mums nesvarbu, ką apie mus kiti galvoja, bet aišku, kad taip nėra, man nesinori įsigyti berazumės, besikalbančios su gatvės stulpais reputacijos, o pvz maudytis virtienių autorės šlovės spinduliuose labai netgi malonu. Todėl visi mano svogūniniai šedevrai anksčiau ar vėliau pasklinda į eterį.
Svogūnų ir ryžių pyragas
Tešla:
- 200 g miltų
- 3-4 šaukštai aliejaus
- 1/2 kiaušinio
- truputis vandens (pora šaukštų)
- druska
Įdaras:
- 1 kg svogūnų
- keli šaukštai aliejaus
- 250 g ryžių
- 2 su puse kiaušinių
- 150 tarkuoto parmezano sūrio
Suminkyti tešlą. Vandens reikia tik tiek, kad tešla sukibtų į gabalą. Padėti į šaldytuvą kol bus ruošiamas įdaras.
Įdarui svogūną smulkiai supjaustyti ir apkepti aliejuje iki minkštumo. Išvirti ryžius (arba panaudoti užsilikusius nuo vakarykščių pietų). Viską sumaišyti.
Tešlą plonai iškočioti ir ja iškloti kepimo formą, paliekant didelius tešlos skvernus. Sudėti įdarą ir užlenkti tešlos kraštus, tačiau viduriuką palikti neuždengtą. (man šiek tiek nepasisekė sucentruoti). Kepti 180C 30-40 minučių, kol apkeps paviršius.
Valgyti šiltą, arba pasiimti į kelionę (pietums iš maišiuko). Matosi tik ryžiai, bet kvepia svogūnai.
Pagal bobutės Lindos receptą
Gaila, kad pjuvio pyrago nesimato 🙂
Tai dabar nežinau kokį pyragą kepti ar svogūnų, ar svogūnų su ryžiais. Galvosukis 🙂
ooo, klausimą formuluok taip: kurį pirmiau kepti. Nes verta išbadyti abu.