Reportažas iš gimtadienio
Kas planavote šiandien ateiti ir rasti mane ir torto, atsiprašau, nerasite. Aš pasiploviau į Vilnių. Ką čia veikiu?
1. Nešiau vieną popierių į užsienio reikalų ministeriją. Viskas sutvarkyta ore, apostilės uždėtos, tas gerai, tulikų lankytojams nėra, tas blogiau.
2. Žiūrėjau kaip Lukiškių aikštės veją rupšnojo robotinės žoliapjovės. Jos buvo dvi, atrodė kaip dulkių siurbliai ir chaotiškai blūdinėjo po pievą. Atrodė, nelabai orientuojasi. Jas prižiūrinti mergaitė pasakė, kad jos sukurtos avių principų, važinėja ne linijomis, bet visaip. Kaip kokios avys. Atrodė smagiai, bet labiau kaip žaislai, negu darbininkės.
3. Gedimino prospekte policija sukėlė baisiausią triukšmą, nes važiavo keli estai. Kam dėl jų šitiek stūgauti sirenomis? Estai tai estai.
4. Atėjau į Vapiano. Viskas čia dar tebefaina. Skirmantė ir Šarūnas (geriausias mėnesio darbuotojas) net mane atpažino, ko nesitikėjau. Įsijungiau savo kompą ir gerdama kapučiną ieškojau atsakymo, ar Argentina prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos. Išeitų, kad taip, tik ko gero jos valdininkai, pravarde “kleckai” šito patys nebeatsimena.
5. Gedimino kalno medžiai tikrai nupjauti (buvo dvejonių, gal fotomontažas). Užlipau ant kalno ir priglaudus pilvą prie šiltų akmenų sienos žiūrėjau į Vilniaus stogus. Iš tų bažnyčių bokštų, kurie matėsi, atpažinau tik keletą. Aha, baroko miestas… Pagalvojau, kad per visas savo keliones neteko matyti nieko bent šiek tiek panašaus į Onos bažnyčią.
6. Užjūrio Princas pasveikino su gimtadieniu. Pagaliau sužinojau, kaip iš vidaus ir skonio atrodo saldainių dėžutė, kurios niekada nebuvau pirkusi dėl brangumo.
7. Dalyvavau deserto fotografavimo konkurse su Canon.
8. Nuėjome su Bea prie Aušros Vartų, kur ji nusipirko rūkytos druskos pleiskanų.
9. Pastebėjau, kad jau pražydo baltosios akacijos.
10. Labai geras vakaras su Jūrate, putojančiu vynu ir visokiom kalbom. Atsiprašau, bet daugiau kalbėjau aš. Ji kol kas dar nepadoriai jauna, tik po trijų savaičių mane savo metais pasivys.
11. Autobusų stotyje (jau kt. dieną) susipažinau su Nikolu iš Makedonijos, nes mes abu stotyje ieškojome lizdų. Jis keliavo dviračiu iš Rusijos namo, bet kai kuriuos etapus įveikinėjo autobusais. Rusijoje kelis mėnesius lankė vienuolynus. Gaila, nebuvo laiko išklausinėti visokių dalykų, kurie man sukėlė smalsumą, pvz. koks muzikos instrumentas buvo futliare, kodėl vienuolynus, kam jam bagaže virvės (sakė – 200 kg bagažo: knygos, virvės, instrumentai, o palapinės nėra). Jis kažkaip įžiūrėjo manyje Laisvą Asmenybę (ui, mėgstu, kai man sako tokius komplimentus), nors ir kaip aš Eiline Moteriške maskuojuosi. Aš galvoju, gal tas rožančius užvyniotas ant rankos suveikia kaip antena ir nukreipia link asmenybių, vaikščiojančių pasieniais ir ieškančių lizdų.
Va taip aš dar vienais metais pasenau.
Dalia, Dalia, ar šiandien tavo gimtadienius?!
nes mano irgi.
suvalgysiu už tave torto ir išgersiu vyno. su!
Smagus reportažas :)) Pasiilgau Vilniaus… Ir žinoma…
Su gimtadieniu!
Dažnai Vilniaus nenorėčiau. Bet retkarčiais, ir nedidelėm dozėm… visai nieko.
O niekam nekyla klausimas, kokių lizdų ieškojome?
Su gimtadieniu! 🙂
Dėl lizdų, bent jau man klausimų nekyla, manau – elektros 🙂
Taip, Viktorija. Ir ačiū!
Merginos, mano gimtadienis irgi 28d. Jeigu esame tos pačios dienos gimimo sveikinu Jus abi:)