Centro šokoladinė, Šiauliai

Labai gražus mažas rudas puodelis šokolado, mažas šaukštukas, o šalia – stiklinė vandens. Nes taip užsisaldini, kad laiks nuo laiko reikia nuplauti. Vadinasi karštas šokoladas, bet joks jis ne karštas, o tik tirpintas.“Su čili, cinamonu ar riešutais?“- klausia vaikinas už baro. Kokiais riešutais? Kepintais riešutais!!! (čia tokia rūšis.  Riešutų būna lazdyno, migdolų, makadamijų ir kepintų!)

Visur pridėliota šokoladinių saldainių. Vitrinoje sukasi tortai. Kėdės aprengtos sunkiomis lig pat žemės aksominėmis sukniomis. Bet interjero dekoravimas labiau mintis kreipia link vyno, negu link saldumynų. Lubos ir dalis sienos iškaltos dėžėmis, atlikusiomis nuo vyno, dalis sienos išdažyta auksu, ant kurio nupaišyti vynuogienojai. Sienos dalis virš pianino tai net nesuprasi, ar čia paveikslas toks nutapytas, ar remonto metu šiek tiek apsitaškė, bet atrodo visai į temą. Kaip romantiška iki galo nesuvokta mintis, kaip ne visiškai išsvajota goda apie tas šalis, kur saulėkaitoje plyti vynuogienojai.

„Turi ateiti tokia moterytė… tokia sportiška“ – praneša vyriškis, jam trumpam reikia išlėkti, moterytės pražiopsoti nenori, todėl paprašo barmeno ją pasaugoti, kol pats grįš. Man smalsu, kaip atrodo „moterytė tokia sportiška“, aš tik apsimetu, kad įsigilinus į savo puoduką šokolado, o iš tikrųjų nužvelginėju kiekvieną įeinančią ir mintyse matuoju, kaip tinka jai šis apibūdinimas.

Man beveik visos atrodo sportiškos, bet barmenas nereaguoja nė į vieną.

Tas mažas puodukas šokolado kainuoja 7,50, už tiek galėčiau nusipirkti kokias tris plyteles šokolado ir pristirpinti didelį puodą, bet gi ne vien tas malonumas, kurį nuo šaukštelio laižau, dar ir tas lengvas džiazas aplink, dar ir tas, ką pamatau besidairydama. Pro langą žiūriu į alėją, kurios viduryje sukrauti didžiausi papilkėjusio sniego kalnai, ant kurių lipa šunys ir vaikiukai. (Jie ant užpakaliukų nučiuožia žemyn.) Praeina žilaplaukis vyriškis, rankoje laikydamas puokštę, suvyniotą į rusvą popierių. Eina smagiai, puokštę laiko iškėlęs, žvalgosi aukštyn pasišypsodamas. Apsidžiaugs ta, kuri puokštę gaus. Net man pašalinei smagu jį matyt.

„Kaip jūs mane pamiršote! Tiek daug moterų dėmesio, kad nebespėjate…“ – kažkam telefonu priekaištauja dama, ji, beje, neatrodo sportiška, o su siekiamybe link elegancijos.

Tirpintas šokoladas toks malonumas. Dažyti į jį mažutį šaukštelį ir jį aplaižyti. Išgrandyti iš mažo puoduko iki paskutinio lašo. Užsigerti vandeniu.

„Aš esu Šiauliuose, su bičiuliu geriu kavą.“ – raportuoja telefonu kita moteris, ne, ji irgi neatrodo sportiška.

Patyliukais apsvarstau, kažin ar aš atrodau sportiška. Jei vietoj rankinuko nešiojuos kuprinę, ar jau užtektinas požymis, kad sportiška?

Matau gatvėje dar vieną praeivę su puokšte, suvyniota į tokį pat rusvą popierių. Jos puokštė nuleista. Jos akys nuleistos. Jos nugara sulinkusi nuo būties sunkybės. Žingsnis lėtas. Kam skirta ta puokštė jos rankoje?

„Dažnai juos matau kartu, tai gal jie gyvena kartu?….. Jos namai aptverti aukšta tvora. Visur kameros…… Po pietų būsiu Anykščiuose, ten turiu bylą….. Mano lova du ant dviejųdvidešimt.“- frazių nuotrupos be konteksto.

Dar perbraukti šaukšteliu per tuščio puoduko šonus, ir dar aplaižyti. Viskas. Einu.

Didžiausias siurprizas tualete. Kad ant durų ir virš unitazo ženkliukas wi-fi, tai dar nieko. Kad detali rankų plovimo instrukcija (plaukite, kai vizualiai atrodo nešvarios), tai čia kaip ir į temą. Bet kai tualete ant sienos įrėminta meniu lentutė, kurioje parašyta TRINTA RYBŲ SRIUBA, tai … nelabai supratau, kas turėta omenyje. Bet pralinksmino.

4 thoughts on “Centro šokoladinė, Šiauliai

  • 2013/03/14 at 16:22
    Permalink

    Jackau, kaip skaniai parašyta…
    Man tai šokoladinės labiausiai patink dėl kvapo – įeini, ir atrodo, kad tiesiog kvėpuoji šokoladu. Paskui dar pora valandų galva sukasi…

  • 2013/03/14 at 17:26
    Permalink

    O ten, kur mes geriame kapučino kavą po smagių išsižiojimų, ant tualeto kabinos durų prieš n metų buvo pakabinta reklama “Atrask skonį ir kvapą iš naujo” (ar “Atrask naują skonį ir kvapą”, deja, sklerozė). Reklamuojamo produkto neįsidėmėjau, bet užrašą ir dabar prisimenu…

  • 2013/03/14 at 18:02
    Permalink

    🙂 šiam tinklarašty jau yra nemaža serija “kavinės”, bet atrodo randasi ir serija “tualetai”

  • 2013/03/16 at 12:32
    Permalink

    :)Serijai ” tualetai”
    Vakar draugų kompanijoj vienas pasakojo įspūdžius iš viešojo tualeto Klaipėdos perkėloje- “Likimas tavo rankose”. Giliai išmąstyta 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Facebook Like Button for Dummies