Hilja ir Danielius

Hilja – aukšta, liekna, šviesiaplaukė, šviesiai mėlynomis akimis. Atvyko su šortukais (kojos lygiai ir gražiai įdegę, o marškinėliai slysta nuo pečių). Su jos atvykimu mūsų bendrame dušo kambaryje atsirado plaukų džiovintuvas. Hilja – šiaurės mergaitė. Jos veidas ramus, kai niekas nekalbina, ji sėdi sustingusi lyg gražus paveikslas. Ji groja pianinu ir studijuoja dailės istoriją, tačiau šiuo metu padarė vienerių metų pertrauką ir keliauja po Europą.

Danielius čia dirba kartu su vyresniuoju broliu. Abu vaikinai dirba nuo šešiolikos metų, nes jiems reikia išlaikyti ne tik save, bet ir savo varganoje šalyje darbo neturinčią motiną, jaunesnį brolį bei sesutę. Dažnai pavyksta darbo rasti Sicilijoje. Jie yra darbštūs ir sumanūs, triūsia netinginiaudami, nesiraukydami valgo, kas paduota, rūko cigaretes “Diana” (7 eurai už pakelį) ir geria vyną.

Danieliui patinka Hilja. Užsimovusi guminius batus ji ateina skinti alyvuogių ir dirba pusę dienos. Danielius žiūri į ją iš tolo, nedrįsdamas užkalbinti.

Tuo labiau, kad jis nemoka angliškai.

Hilja nemoka itališkai.

Jis gali pasikalbėti su savo Broliu, Bosu ir Ta Moteriške. Kartais net kalba apie ją, ir kartais ji net nujaučia, kad pokalbis yra apie ją, vis dar sėdi ramiu šiaurės merginos veidu, bet jos skruostai įrausta. O gal įrausta nuo vyno.

Ji kalbasi su Bosu, o daugiausia – su Ta Moteriške. Kartais Danielius girdi, kai jos abi savo kambaryje juokiasi.

Kai ją mato, Danieliui diena šviesesnė, darbas lengvesnis, o šypsena veide švyti net per lietų. Kai iš savo kambario antrame aukšte ji nulipa laiptais, pirmiausia pasigirsta kulniukų kaukšėjimas, paskui pasimato ilgos dailios kojos, paskui – baltų plaukų aureolė, o paskui pasigirsta “buondžiorno”. Jei Danielius į darbą išeina anksčiau, nei laiptais nulipo ji, jis guodžiasi Broliui ir Tai Moteriškei: “šiandien dar jos nemačiau”.

“Danieliau, prašau, pamokyk ją itališkai”,- sako Ta Moteriškė. “Kaip? Aš juk negaliu išversti ką sakau!”” “Bet tu gali rodyti ir įvardinti tai ką rodai!” Aha, šitaip jis galėtų, šitaip jis ir padarys. Rytoj. Nes šiandien jaučiasi šiek tiek nedrąsiai.

Vakarais, kai Bosas išjungia operą “Salomė” ir nueina miegoti, mes dar liekame keturiese. Žiūrime televizorių, kur Čak Noris kalba itališkai. Ekrano apačioje vaizdas truputį iškreiptas, ir mes juokiamės iš trumpakojo reindžerio Treveto, nušokusio nuo trumpakojo arklio.

Vaikinai išeina parūkyti. Grįžęs Vyresnysis Brolis sako Tai Moteriškei: “mano broleliui labai patinka ta mergaitė, bet jis nežino kaip jai pasakyti. Gal tu gali jai pasakyti?”

Man, tai yra Tai Moteriškei, atrodo, kad nieko čia sakyti nereikia, tokios deklaracijos per tarpininkus nieko neišspręstų, tik sukurtų nesmagias situacijas. “Ar aš tau atrodau kaip pašto karvelis?” klausiu. Danielius dar lauke, jis jau susinepatoginęs, nežino, kas vyksta viduje ir vaikšto apie namą barbendamas į langus. “Mano brolelis susigėdęs! Ajajai, dvidešimties metų, o taip susigėdęs!” – juokiasi Vyresnysis Brolis.

Hilja mūsų pokalbio nesupranta. Nuraudusiais skruostais pasiima savo stiklinę, išbaigia vyną ir išeina į virtuvę kartu su Ta Moteriške išplauti stiklinių. “Ar jai pasakei?”- klausia Vyresnysis Brolis, kai einame pro juos, sakydamos labanakt, o Danielius pagaliau įsidrąsinęs įeiti vidun sėdi prie durų šešėlyje.

Nepasakiau.

Na ką aš galiu padaryt? Kai paskutinį mano vakarą grįžtame su Hilja iš kaimo, kur pagaliau radome internetą, šilta naktis, čirpia cikados, o žvaigždės nepaprasto ryškumo, kai kalbamės taip, kaip galima tik tamsoje, o visos dvi pro šalį važiuojančios mašinos sustoja ir siūlosi pavežėti (nes pirmiausia jų žibintai apšviečia ilgas dailias Hiljos kojas, nes ji išėjusi su šortukais, nes džinsai išskalbti), ir ji sunerimusi, kaip paskui eis į kaimą interneto, kai kartu nebus manęs, aš klausiu, ar gerai, jei paprašyčiau Danieliaus, kad baigęs darbą ateitų jos pasitikti ir parlydėti namo. “Būtų tiesiog puiku!”- sako ji.

(čia nesusiję nei su virtieniais, nei su puodu, nei su maistu, bet mano skaitytojai tokias temas leidžia)

16 thoughts on “Hilja ir Danielius

  • 2012/11/15 at 12:07
    Permalink

    Taip!

  • 2012/11/15 at 12:17
    Permalink

    Taip, verta !

  • 2012/11/15 at 12:19
    Permalink

    jėzusmArja, Dalia, tu tik rašyk susimildama 🙂
    Abejoja jinai …
    Tavo visas istorijas suryju kaip kažin ką ( mielai skaitau po n-tąjį kartą įrašus iš “Ketvirtadieniais” ir “Kelionių dulkių”)
    Tu tik rašyk.

  • 2012/11/15 at 12:50
    Permalink

    man atrodo, istorijos čia užima reikšmingiausią vietą, o puodai man visuomet būdavo tik tarp kitko – ateinu paskaityti tų skaniai skaniai suręstų pasakojimų apie tolimus (itališkus) ar netolimus (lietuviškus – pvz man visad patinka veikėjas “Ponas Didysis Ekspertas”) kraštus.:)

  • 2012/11/15 at 15:22
    Permalink

    Aišku, rašyk, aš irgi viską suryju 🙂

  • 2012/11/15 at 17:30
    Permalink

    man atrodo didzioji dalis tavo puslapio lankytoju nebesugriztu cia vel ir vel, jeigu nebutu tu tavo aprasymu ! jie cia mus ir traukia kaip masalas grizti vel ir pasiskaityti, na ka cia idomaus ir linksmo Dalia raso? ir jeigu jau kelias dienas ar net kokia savaite nebuna nieko naujo, jau mane apima panika, tikrinu tavo puslapi kelis kartus per diena ir tik tada nusiraminu, kai randu kazka naujo :)))) cia jau gaunasi taip pat svarbu kaip facebookas :)))

  • 2012/11/15 at 18:17
    Permalink

    vaje, kaip malonu pasidaro, kai prisiprašau pagyrimų 🙂
    O su Hilja ir Danielium, žinokit, jau greit savaitė, kai juos palikau, nu šakės, kaip noriu apdeitų, o jų nėra, gal ir nebus…

  • 2012/11/15 at 21:58
    Permalink

    Oi taip taip, rasykit!!! Man taip pavasaris uz lango ir Name pakvipo, kai sia istroija perskaiciau!.. Love is in the air! 🙂 Kaip noreciau, kad Hiljos ir Danieliaus istorija turetu tesini. 🙂 Geriausia – gera. 🙂 Labai sklandziai, lengvai, bet nebanaliai rasote!

  • 2012/11/15 at 23:34
    Permalink

    dievulėliau kaip gražu! Draudžiu nerašyti!

  • 2012/11/16 at 09:17
    Permalink

    Rasyk, brangioji

  • 2012/11/17 at 18:26
    Permalink

    Šiek tiek nesmagiai jaučiuos, kad tenka prašyti mane girti, bet kaip kitaip žinočiau, kad tuos rašinius skaitote, komentarų nėr, o tas įrankis rodo, kad skaitytojus traukia tik kotletai ir spurgos.
    Ačiū.

  • 2012/11/18 at 05:47
    Permalink

    Dalia, tie kotletai ir spurgos irgi traukia mus cia, ale paskui dar juos pasigaminti reikia 🙂 o va pasiskaitei kazka grazaus, diena pasidaro tokia grazi,(netgi be kotletu ir spurgu), ir nieko gaminti nereikia. Smagu mums kai tu rasai !

  • 2012/11/19 at 23:25
    Permalink

    Ach… nėr žodžių, tik dūsaut kvailai išsišiepus norisi… ach 🙂

  • 2014/05/18 at 17:38
    Permalink

    Kaip tik dėl to, kad tikra istorija, nebuvo pabaigos, kokios gal norėjosi… Hilja keliavo toliau. Kretoje sutiko savo princą, ir dabar jie turi labai mažulytę, labai gražią dukrą.
    Danielius vis dar dirba ten pat Sicilijoje. Į feisbuką pakrauna savo nuotraukų su cigaretėm dantyse.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies