Kaštonų tortas “Kastanjačio” (castagnaccio)

Tavo atvykimo proga iškepiau tortą,- sako Matėjus. Bet jame labai daug kalorijų.

Kodėl Matėjų jaudina kalorijos, jis yra visiškai lieknas, gal net per daug? O aš ta laimingoji, kuri tunka neskausmingai, nes kalorijų neskaičiuoja. “Kalorijos – viens iš tų dalykų, kurie gyvenimą daro gražesnį”- sakau aš. Pasakoju jam, kaip Sicilijoje Džianfrankas slėpė nuo manęs sausainius, kuriuos vakare užuosdavau esant mėlynojoje spintoje, o rytą neberasdavau. Jis juokiasi: “Jeigu norėsi, šio torto galėsi pavalgyti net naktį atsikėlusi, o kas liks supakuosiu tau parsivežti namo.” Bet nelieka, nes pasiimame pas Frančeską, kur pacituojama mano frazė apie kalorijas. Frančeska paprašo užrašyti ją ant lapelio. Prisegs prie šaldytuvo. Lyja lietus, todėl nebelipame į kalnus. Sėdime ant sofos ir žiūrime nuotraukas iš Maroko, kur buvo jiedu kartu su Matėjum prieš du metus, kol ji dar neturėjo vaikino, vardu Pako. Ek, sako jie, buvo šaunu, todėl staigiai patikriname, kada vėl rajanieras duos nebrangių skrydžių. Kol kas nenusimato. Išeiname pasivaikščioti nešdami lietsargius, Pako irgi. Medžiais apsodintu takeliu prieiname prie šventos Marijos (iš akmenų jai sumūryta užuovėja) ir pažiūrime į lietaus merkiamus pažliūgusius arimus.

Visą dieną lietui lyjant važiuojame tai į Trevilją, tai į Brembatę, o automobilyje iš kompakto dainuoja Kjara.

Matėjus jai pritardavo gitara. Koncertuodavo aikštėse, knygynuose, baruose, bažnyčiose, o vieną kartą net Matėjaus virtuvėje, klausytoja buvau tik aš, buvo super, nuo grožio, pamenu, pašiurpo visi kūno plaukiukai. Paskui Kjara pasiėmė savo gitarą ir išvyko laimės ieškoti į Berlyną. Vis dar ieško jos, tos laimės. Kažką randa. Matėjus klausosi klausosi klausosi jos balso iš kompakto. Aš susijausminu ir pirštais išbraukau ašaras nuo akių ant skruostų, šlapius pirštus nusišluostau į kelnes.

Ak taip, kaštonų tortas…

Kurie kaštonai valgomi rašiau pernai.

Kaštonų tortas kepamas iš kaštonų miltų. Jų būna pirkti. Lietuvoj kol kas nemačiau, bet manau tik laiko klausimas, viskas pasaulyje persimaišo, skirtumai išsitrina, visokie miltai nugula viso pasaulio lentynas.

Kaštonų tortas

  • 400 g kaštonų miltų
  • 400 g cukraus
  • 60 g razinų
  • 50 g pinijos riešutų
  • 30 g rozmarino
  • 4 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 900 ml vandens (galima pusiau su pienu)
  • sviesto formai ištepti
  • džiuvėsėlių

Išmaišykite kaštonų miltus su 4 šaukštais alyvuogių aliejaus, cukrumi (nurodytą kiekį galima mažinti), žiupsneliu druskos, ir šaltu vandeniu (galima dalį vandens keisti pienu). Viską išmaišykite iki vienalytės masės. 24 cm skersmens formą ištepkite sviestu ir išbarstykite džiuvėsėliais. Supilkite tešlą į formą. Kepkite 200 C karštumo orkaitėje apie 50 minučių. Maždaug po 10 minučių kepimo, ant višaus užberkite riešutus, razinas ir rozmariną. Jei jie į tešlą būtų įmaišyti pradžioje, visi nusėstų ant dugno (ši pastaba raudonu rašalu prirašyta Matėjaus ranka).

6 thoughts on “Kaštonų tortas “Kastanjačio” (castagnaccio)

  • 2012/11/17 at 20:17
    Permalink

    Kaštainių miltus aš perku iš “sveikų produktų”, man jie labai skaniai kvepia.

  • 2012/11/18 at 10:46
    Permalink

    O, pasirodo, jau būna čia. O kur tuos miltus naudoji?

    Jei kas nori pasiklausyti Kjaros balso, ir ką ji veikia Berlyne, ieškokit čia http://soundcloud.com/chiara-in-berlin
    Pasileiskite fone, skaitydami rašinėlį

  • 2012/11/18 at 17:16
    Permalink

    konsistencija savotiška, primena labiau pudingą, negu pyragą, bet gabaliuką suvalgius norisi dar ir dar.
    man labai patiko rozmarinai – jie duoda netikėtą efektą

  • 2012/11/18 at 17:23
    Permalink

    aha, labai gerai dera tas Kjaros balsas rašinėlio fone, ačiū, kad užrodei.

    Atsakau apie kaštainių miltus mano virtuvėj: aš juos naudoju kaip kokį tai prieskonį visokiose sviestinėse/ smėlinėse kepinių tešlose, kepamuose varškiniuose pyragų/pyragėlių įdaruose, ar kokiame improvizuotame padaže ( nebūtinai desertiniame), dar blynuose kartais. Nesu nieko gaminusi vien iš tų miltų, juos dedu tik po šaukštą, kelis. Aš jų kvepėjimą vadinu “dešrytėmis” :))) Tai ir naudoju kaip prieskonį labiau. Man to nediduko pakelio kokiam pusmečiui pakanka. Mėgstu jų turėti, kai prireikia to “dešryčių” kvapo :))))

  • 2012/11/19 at 11:37
    Permalink

    Kaip įdomu ir vilioja. Belieka laukti, kol tie kaštonų miltai atpigs.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *