Laukinių augalų žengimo virtuvėn apžvalga

Parsitempiau iš Rennie sezoninės virtuvės šią super-super-super gražią iliustraciją laukinių augalų žengimo virtuvėn temos apibendrinimui. Sužaliavus pavasariui, su savo languota prijuoste ir bliūdeliu rankoj vis aplėkdavau kiemo pakraščius paskabyti balandų kokių nors, dilgėlių ir garšvų, ir kitus kviečiau tą patį daryti.

Gavau daug vertingų patarimų iš Virgilijos, bet kadangi “neformatas”, nėra kaip čia parodyti. O dar Virgilija prikaišiojo visko kas žalia ir valgoma tarp vaflių lakštų, susuko, pritroškino… tik nenufotogarfavo. Užsukite pas ją paskaityti apie visą šį nei lietinių, nei vaflių velniaižin kokį reikalą.

Užtat Aušrros žalioji rikota visu gražumu:

 su meškiniais česnakais, dilgėlėmis ir mažai žinomu augalu kraupoku pavadinimu – kraujolakė. Aušrra žino puikią viečikę kur dilgėlės auga prie pat jūros – pats metas dilgėliauti,- sako ji. Gi dilgėlių rinkti niekas nedraudžia.

Studentė iš pradžių prisiminė, kad žolelėmis galima gydytis ir darytis grožio procedūras (Laukiniai augalai), o paskui išdrįso paragauti draugės mamos pagamintų dilgėlių salotų. Buvo geros, todėl nusprendė, kad geram receptui negalima leisti pražūti.

Įkvepiantis Rennie  pienių medus – iš vaikystės laikų ir pavasario laukų. “Jau visose pievose ir parkuose geltonuoja pienių žiedai, aplink kuriuos sukinėjasi pirmosios bitės ir mažos mergytės purvinomis rankutėmis ir geltonai ištepliotais rūbeliais…” – rašo ji. Ir tikrai, mačiau tokią mergaitę vardu Emilija geltonais geltonais delnais. Per šeštadienį ji turėjo surinkti 2500 žiedų. Truputį jai padėjau, nuskyniau į jos kibirėlį 200 žiedus, ir, žinokit, su didžiausiu malonumu.

Tas Rennie pienių medus mane taip įkvėpė, kad prisiraškius žiedų pati jo išviriau. Gavosi šiek tiek tamsesnis, kvapnus ir labai labai tirštas. Patiko man. Beje, linkėjimai Vitai, festivalio “Pienių medus” rengėjai. Ar esat kas nors buvę Skapiškyje vykstančiose šventėse?

  

Aš gaminau garšvų pesto, įvairių laukinių žolių salotas, ir pasakojau apie Vesnos daromą šeivamedžio žiedų sirupą, o taip pat kaišiojau balandas, dilgėles ir garšvas visur, ką bevalgyčiau. Net į virtienius.

Tema baigėsi, pavasaris dar ne. Dar daug džiaugsmo akims, ausims, uoslei ir … gomuriui!

8 thoughts on “Laukinių augalų žengimo virtuvėn apžvalga

  • 2011/05/16 at 14:43
    Permalink

    Džiaugiuosi, kad įkvėpiau pasigaminti pienių medų. O mane rimtai suviliojo tavo šeivamedžio žiedų sirupas, norėsiu išbandyti. Gražaus pavasario!

  • 2011/05/16 at 21:35
    Permalink

    O siaube, buvau gamtoje savaitgalį ir pamiršau ten prisiskinti pienių… 🙁

  • 2011/05/17 at 05:33
    Permalink

    šeivamedžio žiedų sirupas yra Vesnos, aš pati nesu dariusi ir net ragavusi, ir net nebuvau tokio girdėjusi, ir man pačiais smalsu. Jau po truputį dairinėjuos, kur jie auga .Kol kas mačiau tik prie gatvės, kas nėr gerai skinti sirupui, bet užtai galiu kontroliuoti, kada pražydės.

  • 2011/05/17 at 05:37
    Permalink

    specialiai tau šiek tiek atvėso oras, kad žydėjimas taip staigiai nesibaigtų, bet vistiek… netruks gi amžinai

  • 2011/05/19 at 17:03
    Permalink

    Nu ir prisirinkau šiandien…spėjau 😉

  • 2014/02/27 at 12:41
    Permalink

    isbandziau ir as skanu ant sio savaitgalio ir as gaminsiu kai langus susidesiu 😀

  • 2014/02/27 at 12:44
    Permalink

    sita gera receptuka uzgaudizau jau seniau tikrai geras 😉

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *