Žagarėliai

zagareliai

Šie žagarėliai yra traškūs.

Mama turėjo tokį segtuvą, ant kurio rusiškom raidėm buvo užrašyta ДЕЛО. Ten segdavo visokius receptus, ir savo ranka užrašytus, ir kur jų įstaigos sekretorė rašomąja mašinėle per kalkę visom atspausdindavo. Ne viską tais laikais galėdavom gaminti, reikdavo peržiūrėt, ar nėra deficitinių produktų. Pvz. užeidavo laikai be mielių, be cinamono, be razinų… O kas tas želatinas kurį laiką išvis man buvo mistika.

Paskum atsirado. Kiek tik nori želatino atsirado. O mamos segtuve ДЕЛО atsirado paukščių pieno receptas. O kaip džiūgaudavom, kai padarydavo didelį žalio stiklo bliūdą, nu visai kaip tikras, sakydavom, nes ant viršaus užpildavo šokolado. Pirkti paukščių pieno saldasinių beveik nebūdavo. Deficitas.

Man tai nelabai pavykdavo tas paukščių pienas. Kartais pavykdavo mano vaikams.  Bet dėl ko aš čia apie jį rašau, ogi dėl to, kad jam reikėdavo šešių kiaušinių baltymų, reiškia, atlikdavo šeši tryniai. Specialiai  jų sunaudojimui kartu su paukščiu pienu, kaip koks lydintis reiškinys, būdavo daromi žagarėliai. Va jie tai pavykdavo visad! Ir receptūrų žinau bent kelias, kai kurias tikras, kai kurias mano sugalvotas.

Šiandien gerai, kad lijo, tai ramia sąžine galėjau neiti ravėti daržo, o kepti sau žagarėlius. Paukščių pienas nebėra juos lydintis reiškinys, nes kiaušinių baltymus suvartoja Išrankusis, kuriam, beje, žagarėliai irgi tinka.

Žagarėliai

3 kiaušinių tryniai
3 šaukštai grietinės
3 šaukštai cukraus
apie 0,5 kg MILTŲ
druskos
riebalų virimui
cukraus pudros užbarstymui

Suminkyti tešlą. Miltų dėti tiek, kad galima būtų rankom minkyti. Iškočioti plonai, keletą kartų perlenkti ir iškočioti vėl. Pjaustyti rombus. Kiekvieno viduriuką įpjauti ir išnerti vieną rombo kampą. Virti riebaluose, kurių turi būti tiek, kad žagarėlis plauktų. Ištraukus ir nuvarvinus apibarstyti cukraus pudra.

7 thoughts on “Žagarėliai”

  1. Uj, žiopla aš vėpla, aišku, kad miltų reikia, nors ir negaliu tiksliai pasakyti kiek. Pataisiau.
    Ačiū už pastabą.

  2. Uje, priminet man vaikyste, mano mama irgi turejo masinele spausdintu receptu ir tarp ju taip pat pauksciu pienas buvo…ligi siol tokiu receptu dar naudojasi gamindama “Silke patale”…vis nesugebu nusirasyt…

  3. mūsų namuose tokioje papkėje, pavadinimu “ДЕЛО”, būdavo susegtas atšviestas mašinėle spausdintas kiniečių horoskopas (na tas kur pagal gimimo metus žvėreliais visokiais užvadinti ir aprašyti charakteriai, profesijos, tinkami/netinkami partneriai ir panašiai)
    Įdomumas tame, kad visa tai buvo rusų kalba ir ant papkės višaus priklijuota atverčiama atvirutė, kurioje užrašyta, kad tai dovana gimimo dienos proga :). Man. Nuo tetos ir pusbrolio su pussesere. Tik va kelinto gimtadienio proga jau nepamenu. Atsimenu tik, kad buvau suskaičius tą stebuklą kone iki skylių. Ir skolintas perskolintas buvo visoms draugėms kaimynėms klasiokėms. Ne tik mano.
    Kaip kokia išminties knyga ėjo per rankas.
    Labai geras Daiktas buvo 🙂
    Atsiprašau, kad ne į temą. Bet taip prisiminiau, gi gera pasidalint 🙂

  4. koks maždaug kiekis gaunasi iš tokių resursų? :))
    tiesiog, noris žinoti, kaip čia su tom porcijom derint – didint ar mažint :))

  5. Lina, ne taip lengva atsakyti dėl kiekio, aš jų visų iškart net nemačiau, nes pirmieji dingo paskutiniems dar būnant tešlos fazėj.
    Manau, kad kokiems šešiems žmonėms, ir ne šiaip mandagiai po du žagariukus, o pakapoti kaip reikiant.
    (Norėjau parašyt komentarą pas tave prie baziliko užtepėlės, bet nepraleido, liepdavo pasirinkti profilį, o kai pasirinkdavau, iššokdavo raudonas užrašas, kad tokių nepripažįsta)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *