Pokalbis su Jeong Hwan Kim apie Korėjos virtuvę

Kim nusprendė apvažiuoti pasaulį dviračiu. Mokėsi, dirbo, dirbdamas vėl mokėsi, besimokydamas labai daug dirbo, o vieną dieną, kaip tik buvo balandžio 1-oji, paliko visus darbus, mamą ir sesę ir išvažiavo dviračiu. Kim Jeong Hwan jau pravažiavo Rusiją (“bet kadangi Rusija labai didelė, tai dalį kelio važiavau traukiniais”,- sakė Kim), važiavo per Suomiją, Estiją, Latviją, o šiomis dienomis važiuoja per Lietuvą.

Jei kas dar nežino, kelias aplink pasaulį eina pro mano namus.

Su Kim kalbėjomės apie daug ką, o specialiai Septyniems virtieniams – apie maistą.

Paklausiau Kim, koks patiekalas galėtų būti vadinamas tradiciniu korėjietišku. Jis labai greit išdainavo kažkokį žodį , panašų į bibimba (kirtis ant paskutinės raidės), aš, kadangi nespėjau normaliai išgirsti ir užrašyti, perklausiau dar du kartus, daugiau klausti nebedrįsau… vienžo kažkoks bibimba: ryžiai, užpilti rudu padažu, keptas kiaušinis, mėsa ir daržovės. (Panašiai kaip mano jau išbandytas nasi goreng).

Ryžiai, mes visada valgome ryžius,- sakė Kim. Daugiau valgome ryžių, negu duonos. Pusryčiams ryžiai, pietums ryžiai, vakarienei ryžiai. Valgo ir daug daržovių. Maistas labai aštrus. Kartu su kitomis daržovėmis į sriubas ir troškinius dedami krienai. Jis nežinojo angliško krienų pavadinimo ir emocingai bandė pavaizduoti, kaip sušunkama “ah!” ir nusišluostomos ašaros atsikandus aštraus gabalėlio krieno. Kai pradėjau įtarti, apie ką jis kalba, padaviau jam indelį su tarkuotais krienais, kad atpažintų, ar ta daržovė. Taip, taip, šita!,- pasakė jis, tačiau šitaip pataisytus krienus pamatė pirmą kartą. Korėjoje krienus, supjaustytus gabaliukais, verda su kitomis daržovėmis sriuboje, troškiniuose, ir tada jie praranda didelę dalį savo aštrumo, arba šviežius prikanda valgydami  (ir tada sušunka “ah!” ir nusišluosto ašaras). Taip, Korėjoje mėgstami krienai. Kažkada japonai, kurie gana ilgam buvo kolonizavę Korėją, apie korėjiečius niekinamai sakydavo: “jie smirdi krienais”. “Dabar japonai patys valgo krienus, ir labai juos pamėgo, cha-cha”,- sako Kim.

Paklausiau Kim, ar neteko keliaujant ragauti korėjietiškų morkų salotų. Įdomu gi, ar atpažintų. Ne, keliaudamas jų nematė, tačiau prie to paties papasakojo, kad Korėjoje morkinės spalvos salotos daromos ne iš morkų. “Jos atrodo kaip morkos, bet nėra morkos”,- sako Kim. Visai kitos šaknys, duodančios labai daug energijos ir labai gerai sveikatai. Deja, kas tai per daržovė, nepavyko išsiaiškinti. “Morkų šaknys būna taisyklingos, o šitų daržovių – ne. Jos gali būti vienaip išsiraitę ar kitaip, jos gali būti visokios. Kaip žmonės gali būti visokie, taip ir tos šaknys”. Jos labai tinka su vištiena, šitos daržovės- sako Kim. Blogai tik, kad aš taip ir nežinau kol kas, kas jos per velns yra.

Padėkoti už maistą pas juos įprasta prieš valgį, o ne po.

Klausiu ar pas juos daugiau geriama kava, ar arbata. Ir tas, ir tas,- atsako Kim. Arbata mėgstama žalia, o kava – tirpi. O ar yra lėto arbatos gėrimo tradicijos, kaip pas kinus ar japonus? Kad ne, mes pernelyg daug dirbame, būname pernelyg užsiėmę, kad lėtai gertume arbatą,- sako jis.

Korėjoje, kaip ir visame pasaulyje, plinta picos, kebabai ir hamburgeriai, bet gamindami valgį namuose, jie nėra linkę išbandyti įvairių tautų patiekalų.

Keliaudamas Kim noriai valgo vietinį maistą, tačiau būna, kad pasiilgsta ir korėjietiško. Kartais važiuodamas dviračiu pradeda taip gyvai įsivaizduoti tėviškės maisto kvapą ir skonį, kad net pradeda garsiai su savimi kalbėtis korėjietiškai. Pasiilgsta aštrumo. Pasiilgsta kimči – tam tikru būdu paruoštų aštrių kopūstų.

Ką naujo atrado keliaudamas? Įstrigo atmintin Baikale po pirties valgyta žuvis. Nustebo, kad Suomijoje su žuvimi daromi sumuštiniai. “Mes niekada nededame žuvies ant duonos”,- sako jis. Buvo netikėta, bet skanu. Kaip ir grietinė sriuboje. “Kai pirmą kartą pamačiau į sriubą dedamą grietinę, pagalvojau: fui, šito bjauraus dalyko nevalgysiu. Bet gerai, kad išdrįsau bent paragauti. Dabar pripažįstu, kad grietinė sriuboje labai puikiai tinka ir sudaro harmoniją”.

O ar pasitaikė kažkoks maistas, kuris būtų nepatikęs?

“Kaša”,- pasvarstęs atsakė jis. Rusijoje pigiame hostelyje, kur viename kambaryje miegojo 20 žmonių (viens iš jų tris kartus sėdėjo kalėjime,- sako Kim), sienomis bėgiojo tarakonai, o grindimis – pelės… ten jį kažkas pavaišino koše. Jis pats nežino, iš ko buvo ta košė, tačiau užbarstyta cukrumi. Va šitas dalykas tai buvo bjaurus,- sako Kim.

O viskas kitkas yra skanu.

• Tweet
• Buffer
• Pin It