Imbierinė chalva

Miela Draugė, kurios kieme žydi lelijos, pasakė, kad gamins imbierinę chalvą. Galvojau – gamins kada nors, o ji sako: dabar, sėsk, lukterk, tuoj bus, kartu išragausime.
Buvau jau suragavusi begalybę trešnių, nes jų kieme ne tik žydi lelijos, bet išvis daug visko gražaus ir gero, trešnių ir kalendrų, ir… visko čia nevardinsim, nes adreso vistiek neišduosiu (namo numeris toks pat kaip mano tėvų, tik kitoj gatvėj, taip ją pirmą kartą suradau prieš n metų, pasisekė man).

Miela Draugė pasidėjo ant stalo varinę piestą ir pripylė į ją migdolų – babah! Čia bus chalva pagal Malachovą,- pasakė ji. Per migdolus varinėj piestoj – babah! Jau buvau išragavusi žalio medaus pagal Malachovą. Babahhh! Ah, galvoju, kokia graži nuotraukytė būtų su ta varine pieste, jei fotomenininkė būčiau, bet nesu, ir net fotoaparato savo neatsinešiau. Babahhh! Migdolai spyriojosi ir taikėsi iššokti ant stalo, todėl kai kurie buvo pribaigti kavamalėj.

Visus produktus tiesiog išmaišyti. Kiekiai apytiksliai:

• 100 g maltų migdolų
• 2-3 šaukštai su kauge medaus
• 20-30 g malto imbiero

Visi pasiėmėm po šaukštelį ir kabinom iš bliūdo. Pirma pagavom saldumą. Apsidžiaugėm, kai pasitaikė nesumaltas migdolo gabalėlis. O tada apsireiškė imbiero ypatingasis skonis ir sužadino visus skonio receptorius.

Įvertinom, kad gerai čia gavosi. Miela Draugė viską greit nufotkino, nuotrauka tą pat minutę man buvo nuskraidinta, pakilau ir aš namų link, tada stovėdamos tarpdury dar aptarėm pačius svarbiausius dalykus, kuriem niekada nėra pabaigos, tada pasigrožėjom žydinčiomis lelijomis, tada dar pastoviniavome prie vartelių pasisakydamos svarbiausius dalykus, kurių iki tol pasisakyti nespėjom…

… ir gerumas toks… kad namo myniau šypsodamasi.

• Tweet
• Buffer
• Pin It