Bandelės su lašinukais

Kai matau pro langą einančias dvi susigūžusias figūras, viena didesnę, kitą mažesnę, vieną pilką, kitą juodą, abi su kapiušonais ir maišiukais rankose, neatpažįstamos lyties, su batais gumijokais ir kažkokiu pilku liūdnumu,

o dar vėjas kaukia, dulksnoja lietus ir prabėga šlapias šunėpalaikis,

visai  nepanašu į pavasarį.

Visai nepanašu į jokį metų laiką.

Prašau man pateikti žibuoklę kaip įrodymą.

Bandelės su lašinukais,

arba kaip pasakytų Senelis – su kiaulės kūnu. Kiekiai, kaip jau įprasta, apytiksliai.

  • 300 ml pieno
  • žiupsnelis druskos
  • 2 šaukšteliai cukraus
  • 20 g šviežių mielių
  • miltų
  • 200 g rūkytų lašinukų
  • 1 kiaušinis
  • 1 šaukštas aguonų

Pieną šiek tiek pašildyti. Išmaišyti jame cukrų ir druską, šiek tiek miltų ir įtrupinti mieles. Paviršių storai apibarstyti miltais ir palikti maždaug pusvalandžiui – kol užburbuliavę mielės prasiverš pro miltus. Dėti daugiau miltų – tiek, kad galėtų užminkyti minkštą tešlą. Uždengti dangčiu ir palikti kilti kol padvigubės apimtis. Gali praeiti valanda ar dvi – priklauso nuo patalpos šiltumo.

Įdarui smulkiai supjaustau lašinukus. Įdedu į juos truputį aguonų ir pusę plakto kiaušinio. Kitą pusę pasilieku bandelių aptepimui.

Pakilusią tešlą gerai perminkyti. Jei labai limpa prie rankų, įberti dar šiek tiek miltų. Atsignybti po gabaliuką tešlos, suvolioti iš jo rutuliuką ir suspausti paplotėlį. Į vidų dėti įdaro, bandelę užklipinti ir dėti į skardą siūle į apačią.

Visur apie mielinę tešlą rašo, kad reiktų sulaukti, kol bandelė dvigubai pakils, bet aš dažnai tiek neišlaukiu. Aptepu paviršių plaktu kiaušiniu ir siunčiu į orkaitę keptis. Aš į orkaitę nešaudau, nors receptuose dažnai rašo, kad reikia pašauti į orkaitę. Aš normaliai įdedu. Kai iškepa, normaliai išimu. Būna skanu.

11 thoughts on “Bandelės su lašinukais

  • 2011/04/06 at 20:56
    Permalink

    suprantu, kad įdaras iš logo/linko padarytas.

  • 2011/04/06 at 22:11
    Permalink

    ach, kokios grazutes bandutes, taip ir prasosi paragaujamos…

  • 2011/04/07 at 04:22
    Permalink

    bbzn? įdaras iš kiaulės kūno, nelabai supratau komentarą
    Jūrate, šitomis jau nebepasidalinsiu, jau sudorotos.

  • 2011/04/10 at 22:43
    Permalink

    kaip prisiminiau anytą…labai geruoju. Ji dėdavo į lašinukus cinamono -labai dera. o šiaip dar kartais kepdavo iš ruginių kaimo malūne maltų miltų, tie miltai tokie murzini atrodė… o bandelės labai skanios gaudavosi. čia jau kaip papasakojau tai atrodo, kad viskas prieš kokį 160 metų buvo. na ne taip seniai, tiesiog buvo. ir jau nebėr…

  • 2011/04/13 at 14:12
    Permalink

    oi koks keistas derinys – lašinukai su cinamonu. Pas mum tikrai nieks nevalgytų, nes yra cinamono nemėgėjų, bet man šiek tiek smalsu….

  • 2011/05/02 at 13:41
    Permalink

    o kam aguonos?

  • 2011/05/02 at 17:21
    Permalink

    aj, nu nežinau, kam tos aguonos išvis pasaulyje reikalingos, bet pasitako, kad tai šian, tai ten labai tinka. Pvz kam aguonos ant bandelės?
    Tiesiog suteikia kažkokio žavesio ir akims, ir gomuriui, o paskui, kai jau nuo stalo atsikeli, gali su liežuviu jas po burną varinėti, ir pagavus ant danties perkąsti.

  • 2012/05/27 at 00:02
    Permalink

    O lasinuku nereikia pakepinti su svogunais?

  • 2012/05/27 at 09:15
    Permalink

    lašinukų pakepinti nereikia

  • Pingback:Brinzos ir nasturtų lapų įdaras pyragui | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies