Valka. Plovas kulinarijoje
Yra Valka, ir yra Valga. Būtų kaip vienas miestas, bet per vidurį eina valstybės siena. Valka – Latvijoje, o Valga – Estijoje. Štai eini sau gatve ir atrandi pasienio stulpą. Tebėra ir pasieniečio būdelė, galima pasimatuoti, kaip ten būtų joje pastovėti. Paskui dar žingsnis, ir jau kitoje valstybėje. Pasikeičia gatvės pavadinimas, vitrinose užrašai kita kalba, reikia kitokių pinigų, ir autobusai važinėja į kitą sostinę.
Prieš nueidama į Estiją, galvoju, reiktų man pavalgyti.Valkoje, pasakysiu aš jums, kažkaip sudėtinga suprasti, kur yra pats centras, ar ten kur aikštė prieš kultūros namus, ar kur bažnyčia, kurios gaidyje po kiekvieno karo randama daugybė kulkų, ar išvis kitur, kur net nebuvau nuėjusi. Ir kur pavalgyti neaišku. Vitrinose matai tik katino nuotrauką. Parašyta: runcis Viesuls, gal kas jo nori? Paldies, ne. Man kokio kitokio maistelio prašyčiau. Galvoju, tos moteriškės, kur skvere ant suoliuko sėdi paklausiu, kur pavalgyti galima. Man beeinant artyn ji pakavojo butelį iš kurio gurkšnojo ir mes normaliai pasikalbėjom. Sako, kulinarijoj geriausiai pavalgyt.
Nueinu aš į kulinariją. Tokis nykus dviaukštis, su interjeru nepersistengta. Prie įėjimo – stalai su alaus vardo skėčiais. Viduje vitrinos su pyragaičiais, kepta žuvim (latv. cepta zivis), netikru zuikiu, dar bliūdas su šaltibarščiais, mišrainių šiokių tokių. Jaunos pardavėjos, kurių prijuostės su puodukais ir arbatinukais. Pasieniais staliukai, kotletus su grikiais valgo žmonės. Kainos surašytos ne kiek už porciją, bet kiek už kilogramą. Pvz man plovas su kopūstų mišraine gavosi 0,46 Ls.
Pro atidarytas duris matosi pagalbinės patalpos: pas pardavėją atėjusi draugė ir atsivežusi vežimėlyje vaikutį.
Lauke po skėčiais du vyrai ir juodas katinas. Vyras-1 srebia šaltibarščius. Vyras-2 postringauja apie grybų dygimo dėsningumus. Rusiškai. Sako, pirma banga jau baigėsi, o antra pradės dygti rugpjūčio 12-ąją. Šalia priremtas jo kiužis parūdijęs dviratis. Katinas bando gerintis jiems, paskui nueina ir pasitrina apie atidarytas kulinarijos duris, bet vidun neina. Girdžiu kaip virš Estijos triukšmauja žuvėdros.Nežinau, ar čia Valkos centras. Anas namas yra kultūros namas, kitam aikštės krašte yra tulikas, o šonuose – keisti paukščiai.Tokie va. Ant Valkos bažnyčios – normalus gaidys, o kas yra šitas nelabai supratau.Ant kai kurių namų aparatai, palaikantys ryšį… įdomu, su kuo?
Oi, kaip man patinka tokių kelionių aprašymai, kai aplankai tokias mūsų keliautojų mažai lankomas vietas. O kaip plovas? Kaip ir dera kulinarijoj?
Ačiū, Veronika, kelionių aprašymų turiu begales, tik dvejoju kiekvieną kartą nuo receptų linijos nukrypdama.
Plovas šiaip sau. Pagal Poną Didįjį Ekspertą daromas plovas geresnis.
Pelikans kiba?
gal ir pelikans, bet nekibo… visas parūdijęs ir ploščias
mūsų mokykla draugauja su tų abiejų miestų muzikalkėm ot
ot kaip
oho. atrodo ypatingai keistai. cia turbut niekur nepavyks pamatyti graziu lauko pavesines skeciu