Plovas
Yra viskokių plovo variantų, netgi toks: išvirti ryžius maišelyje, sumaišyti su mėsos konservais (tušonke) ir uždėti kečupo.
Bet čia aprašysiu truputį kitokį, čia nebus kategoriškai uzbekiškas ar totoriškas, anei kazachiškas (mama su tete kažkada buvo svečiuose pas kazachus, pasakojo, kad reikėjo valgyt rankomis, sėdint ant kilimo, o paskui šeimininkas dar visus iš savo paties rankos pavaišino). Čia bus plovas pagal Poną Didįjį Ekspertą. O iš jo, kaip ir iš visų kulinarinių genijų, neįmanoma išlaužti tikslių kiekių ir minučių, todėl kiekiai apytiksliai:
- 500 g liesos kiaulienos
- 100 g lašinukų arba 2 šaukštai aliejaus
- 2 svogūnai
- 2 morkos
- 2 šauktai pomidorų padažo
- 1,5 stiklinės ryžių
- druskos, pipirų, lauro lapų
Mėsą supjautyti gabaliukais ir apkepti keptuvėje. Jei Ponas naudoja lašinukus, tai juos labai smulkiai supjausto ir pagrūzdina, kad išsiskirtų riebalai, ir viską apkepinėja juose. Arba galima apkepinėti aliejuje.
Taigi apkepa mėsą ir sudeda į ketaus katiliuką, kuriame jau yra verda šiek tiek vandens. Toje pačioje keptuvėje, tuose pačiuose riebaluose apkepa susmulkintą svogūną iki aukso spalvos, paskui ten pat sudeda ir pakepa tarkuotą morką, vieną iš dviejų. Kitą supjausto mažais kubeliais ir sumeta į katilą su mėsa. Pakeptus svogūnus ir morkas taip pat sudeda į katiliuką. Įdeda ten druskos, pomidorų padažo, pipirų ir kitokių prieskonių ir verda, vis paragaudamas skystį. Turi būti skanu,- sako jis.
Grynai pagal nuojautą nusprendžiamas laikas, kada reikia dėti ryžius. Galėčiau parašyti, kad mėsa verdama apie 20 minučių, bet čia tik labai labai apytiksliai. Ryžius jis nuplauna, sudeda į katiliuką su mėsa ir visu skanumu ir užpila vandens, kad viskas būtų gerai apsemta ir vanduo dar tyvuliuotų viršuje. Kaitina ant mažos ugnies. Ragauja skystį ir dadeda druskos.
Kai ryžiai sugeria skystį ir būna visiškai išbrinkę, bet dar su kietumu viduje, paliepia surasti senų laikraščių. Sofos kampelyje pataiso lizdelį iš kokių nors kaldrų, katiliuką suvynioja iš pradžių į laikraštį, paskui į kaldras ir visiems paskelbia, kad čia yra bomba. Mes aišku netikim, bet toks paskelbimas yra privalomas, nes taip sakydavo jo mama. Katilas po kaldromis turi pastovėti apie valandą.
Oi, kaip mane praslinksmino,šis plovo variantas : išvirti ryžius maišelyje, sumaišyti su mėsos konservais (tušonke) ir uždėti kečupo. Mokykloje vienas mano draugas taip gamindavo ir tai buvo toks visų mėgstamas patiekalas, kad net niekam nešovė į galvą jį sukritikuoti 😀
Kazkaip vaikystej nelabai megdavau to plovo, -turbut, kad tikrai tusonke duodavo ir dar be keciupo :))
-Bet tinkamai paruosus tai tikrai labai skanus patiekalas iseina 🙂
skanus, gali būti tikrai skanus!
O kokie yra galimi variantai be mesos (ir be paukstienos)? Ir geriau be sojos 🙂
yra variantų – su daržovėm, riešutais, lęšiais, razinom, džiovintais abrikosais, tik tada jau būna nebe plovas
Kaip mane mokino uzbekai Tikroje Uzbekijoje Tirame Taškente gal prieš kokį 30 metų, kad
kai sudedi apkeptą mėsytę, svogūniukus, morkytes ir t.t., beri ryžius, o ant jų karštą vandenį per du pirštus, vakar pasitikrinau, pasidariau iš atminties, po to ėjau skaityti, kas rašoma
(keista) visose nuorodose – uzbekiškas plovas – žodis žodin, jokių žodžių nuo savęs
Pingback: Raudonos kopūstų salotos | Septyni virtieniai