Kur Joniškyje rasti kiniško maisto?

Pas mus! Tik ne kasdien. Pirma reikia išsikviesti kiną, pasijaukinti, nustebinti jį cukinijų blynais, o paskui jau galima įkalbėti kad ką nors mums pagamintų.

 Žiūrėk, vaikine, mes turim daržą su visokiom daržovėm, ir net sojos padažo. Aha, o koks tas sojos padažas? Išdidžiai ištraukiam iš siauros spintos, nes žinom, kad geras, nes jį nupirko ankstesnis kinas, kai gamino kai ką itin prašmatnaus. Teo, dabartinis kinas, nusinešė buteliuką su sojos padažu prie kriauklės, užsilašino truputį ant plaštakos prie nykščio, nulaižė ir užspringo. Nu nu? Ir ko taip? Ogi sojos padažas sūresnis ir ryškesnio skonio, nei jis manė. Bet viskas tvarkoj, pasakė, kad galės ką nors pagaminti ir su šituo.

 Jis visiems ne kinams prisistato kaip Teo, sako, jo tikro kiniško vardo niekas nepajėgia įsidėmėti. Sudainavo mums savo vardą, paskui užrašė jį hieroglifais ir net raidėmis, ir tikrai nepajėgėme įsidėmėti. Tai ir toliau vadinome jį Teo.

  Kiniški makaronai su vištiena ir daržovėmis

• 250 g vištienos krūtinėlės
• 1 svogūnas
• sojos padažo
• juodų maltų pipirų
• 1 šaukštas aliejaus
• 1/3 morkos, supjaustytos plonais griežinėliais
• kelios šparaginės pupelės
• 1 paprika
• 1 maža cukinija arba gabaliukas didesnės
• 1/4 nedidelės kopūsto gūželės
• Kokio nors azijietiško padažo, kurio sudėtyje yra čili
• 150 g kiniškų makaronų (jie vadina „noodles“ – plonų, pasigarbanojusių, greit paruošiamų)
• sauja saulėgrąžų arba graikiškų riešutų

Pirmiausia pasiruošti vištieną: supjaustyti gabaliukais ir pamarinuoti sojos padaže su svogūnais ir juodais maltais pipirais. Svogūnai supjaustyti neitin smulkiai, ne žiedeliais, bet gabaliukais. Sojos padažo reikia tiek, kad juo susivilgytų visi gabaliukai, bet jame neplaukiotų. Galima dar įdėti kario prieskonių. Palikti marinuotis ne mažiau 30 minučių.

Keptuvėje įkaitinti šiek tiek aliejaus ir jame gaminti gabaliukais supjaustytas daržovės, pradedant nuo tų, kurioms reikia daugiau laiko ir palaipsniui dedant kitas. (Aš būčiau pradėjus nuo morkų, bet Teo pradėjo nuo cukinijų). Beje, šparaginės pupelės nebuvo prieš tai apvirtos. Negalima sakyti, kad daržovės kepamos, nes iš jų išsiskiria šiek tiek skysčio ir jos tiesiog šunta. Ugnis nestipri. Po to kai sudėtos visos daržovės ir paskutinės jau pašutę pora minučių, dedama vištiena. Dar kokio nors padažo, kuriame yra aitriosios paprikos – nelabai daug, bet reikia šiek tiek ugnelės. Viską kaitinti retkarčiais pamaišant. Druskos nededama. Sūrumas nuo sojos padažo, kurio jau yra atėję su vištiena, bet ir dar pašlakstyti, kol bus tiek sūrumo, kiek norisi. Kaitinti tol, kol vištiena bus gatava – ne daugiau 10 minučių.

Makaronus suberti į verdantį vandenį ir virti viena minute trumpiau, negu parašyta ant pakelio. (Kai kurių išvis nereikia virti, tik palaikyti užpylus – tai palaikykite vandenyje trumpiau). Nusunkti. Sudėti į keptuvę su daržovėmis ir sumaišyti. Jei reikia, dar apšlakstyti sojos padažu.

Įsidėjus į lėkštė, užbarstyti saulėgrąžomis ar riešutais. Valgyti, žinoma lazdelėmis.

Teo visada su savimi turi kelis komplektus valgymo lazdelių. Nors daugelyje dalykų jis yra labai tolerantiškas, tačiau negali pakęsti plastikinių šaukštų. Keliaudamas galėtų miegoti ant plikos žemės, bet valgyti plastiko šaukštais nepatinka. Geriau jau lazdelėmis.

Beje, jam kaip ir man patinka rašyti rašaliniu parkeriu. Tik aš naudoju rašalo kapsules, o jis su savimi vežiojasi rašalo buteliuką. Kai turi laisvą minutę, hieroglifais užsipiešia patirtus įspūdžius ant popieriaus skiautelių. (“Šis hieroglifas reiškia “žuvis” – rodo jis man. Aš turėčiau pamatyti, kad tas raizgaliukas atrodo kaip žuvis. Hmmm…) Iš kelionių Teo grįžta su šūsniais chaotiškai persimaišusių skiautelių, kuriuose rašalu užfiksuoti įvairių dienų ir šalių įspūdžiai. Tarp kitų svarbių vietų – Sankt Peterburgo, Talino, Rygos, Vilniaus, yra ir Joniškis.

• Tweet
• Buffer
• Pin It