Pyragas su vengrinėmis slyvomis

Aš dar atsimnenu laikus, kai ilgus moteriškus batus vadindavo “vingierkomis”. O bliuzonus aukštu kaklu – “bitlovkėmis”. Praėjo daug metų, kol susiprotėjau, kad vieni susiję su Vengrija, o kiti – su The Beatles.

Vingierkomis dar vadina tokias slyvas – senoviškas, nelabai dideles, tamsiai mėlynas, vėlyvas. Pačios geriausios. Šitam pyrgaui naudojau jas, nežinau ar kurios nors kitos tiktų, nes visos kitos, net ir saldžiausios, kai tik gauna karščio, iškart užrūgštėja. Vingierkos ne. Jos tik užraudonuoja ir nuostabiausiai pakvimpa. Man labai patinka.

Receptą sugalvojau pati, nors jis toks paprastas, kad nelabai čia buvo ko galvot. Paukšt paukšt ir padaryta.

Pyragas su slyvomis

  • 100 g sviesto
  • 100 g cukraus
  • 130 g miltų
  • žiupsnelis kepimo miltelių
  • 1 kiaušinio trynys
  • 60 g migdolų
  • 2 šaukštai marcipaninės masės
  • 2 -3 saujos slyvų “vingierkų”

Sviestą išlydyti. Įmaišyti cukraus. Kiaušinio trynį. Įsijoti miltų, sumaišytų su kepimo milteliais. Kol sviestas dar šiltas, minkšta tešla susimaišo su mentele, nereikia nė rankų veltis. Tris ketvirčius tešlos išploti į kepimo formos dugną. Įkaitinti orkaitę iki 180 ir kepti tešlos pagrindą 10 min. Likusią tešlą pasidėti į šaldytuvą.

Ant tešlos pagrindo padrabstyti marcipaninės masės.

Slyvas perpjauti per pusę, išimti kauliukus ir sudėti ant tešlos. Buvau sudėjus labai gražiai, lyg žvynus, gaila, kad iškepus nebesimatė.

Migdolus paskrudinti sausoje keptuvėje ir pasibėrus ant lentos grubiai sukapoti. Įmaišyti juos į tešlą, išimtą iš šaldytuvo. Dabar ji bus trapesnė, o su šakute dar viską sujaukti iki visiškų trupinių. Užbarstyti tuos trupinius ant slyvų. Kepti orkaitėje 30-35 minutes. Valgyti galima ir šiltą, ir šaltą, o jei dar su ledais, tai žodžių nėr kaip liuks.

6 thoughts on “Pyragas su vengrinėmis slyvomis

  • 2012/09/27 at 18:18
    Permalink

    Gardu, gražu, tik slyvos nė vienos nerasta. O kriaušės, beje, kelios buvo!

  • 2012/09/27 at 18:19
    Permalink

    Mano sode, ne Dalios pyrage!

  • 2012/09/27 at 18:44
    Permalink

    Bitlovkėmis ir dabar pas mus vadina rūbus aukštu kaklu, bet kaip tai susiję su bitlais, supratau perskaičiusi tavo įrašą. Nors kodėl mano mama vaikščiodavo vingierkomis, seniai buvo aišku 🙂

  • 2012/09/27 at 19:01
    Permalink

    Alba, bent pas kaimynus tai tikrai turėtų būti. Jeigu ką, tai gali ir pas mane atlėkti. Tik greit, nes jau eina į pabaigą jos
    Aušra, bet ar mamos vingierkos buvo iš Vengrijos? Šito tai aš nebepamenu

  • 2012/09/27 at 23:35
    Permalink

    Aš vis dar vadinu tuos bliuzonus bitlofkėmis.

  • 2012/09/28 at 15:53
    Permalink

    Tikrai taip, mamos vingierkos buvo vengriškos, “po blatu” pirko importinius, kuriuos, tikriausiai, išsidalindavo kaip neįtikėtiną stebuklą 🙂 Tuo metu mano mama dirbo batų parduotuvėj 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Facebook Like Button for Dummies