Pyragas su vengrinėmis slyvomis
Aš dar atsimnenu laikus, kai ilgus moteriškus batus vadindavo “vingierkomis”. O bliuzonus aukštu kaklu – “bitlovkėmis”. Praėjo daug metų, kol susiprotėjau, kad vieni susiję su Vengrija, o kiti – su The Beatles.
Vingierkomis dar vadina tokias slyvas – senoviškas, nelabai dideles, tamsiai mėlynas, vėlyvas. Pačios geriausios. Šitam pyrgaui naudojau jas, nežinau ar kurios nors kitos tiktų, nes visos kitos, net ir saldžiausios, kai tik gauna karščio, iškart užrūgštėja. Vingierkos ne. Jos tik užraudonuoja ir nuostabiausiai pakvimpa. Man labai patinka.
Receptą sugalvojau pati, nors jis toks paprastas, kad nelabai čia buvo ko galvot. Paukšt paukšt ir padaryta.
Pyragas su slyvomis
- 100 g sviesto
- 100 g cukraus
- 130 g miltų
- žiupsnelis kepimo miltelių
- 1 kiaušinio trynys
- 60 g migdolų
- 2 šaukštai marcipaninės masės
- 2 -3 saujos slyvų “vingierkų”
Sviestą išlydyti. Įmaišyti cukraus. Kiaušinio trynį. Įsijoti miltų, sumaišytų su kepimo milteliais. Kol sviestas dar šiltas, minkšta tešla susimaišo su mentele, nereikia nė rankų veltis. Tris ketvirčius tešlos išploti į kepimo formos dugną. Įkaitinti orkaitę iki 180 ir kepti tešlos pagrindą 10 min. Likusią tešlą pasidėti į šaldytuvą.
Ant tešlos pagrindo padrabstyti marcipaninės masės.
Slyvas perpjauti per pusę, išimti kauliukus ir sudėti ant tešlos. Buvau sudėjus labai gražiai, lyg žvynus, gaila, kad iškepus nebesimatė.
Migdolus paskrudinti sausoje keptuvėje ir pasibėrus ant lentos grubiai sukapoti. Įmaišyti juos į tešlą, išimtą iš šaldytuvo. Dabar ji bus trapesnė, o su šakute dar viską sujaukti iki visiškų trupinių. Užbarstyti tuos trupinius ant slyvų. Kepti orkaitėje 30-35 minutes. Valgyti galima ir šiltą, ir šaltą, o jei dar su ledais, tai žodžių nėr kaip liuks.
Gardu, gražu, tik slyvos nė vienos nerasta. O kriaušės, beje, kelios buvo!
Mano sode, ne Dalios pyrage!
Bitlovkėmis ir dabar pas mus vadina rūbus aukštu kaklu, bet kaip tai susiję su bitlais, supratau perskaičiusi tavo įrašą. Nors kodėl mano mama vaikščiodavo vingierkomis, seniai buvo aišku 🙂
Alba, bent pas kaimynus tai tikrai turėtų būti. Jeigu ką, tai gali ir pas mane atlėkti. Tik greit, nes jau eina į pabaigą jos
Aušra, bet ar mamos vingierkos buvo iš Vengrijos? Šito tai aš nebepamenu
Aš vis dar vadinu tuos bliuzonus bitlofkėmis.
Tikrai taip, mamos vingierkos buvo vengriškos, “po blatu” pirko importinius, kuriuos, tikriausiai, išsidalindavo kaip neįtikėtiną stebuklą 🙂 Tuo metu mano mama dirbo batų parduotuvėj 🙂