Kvietinių kruopų ir moliūgo košė

Itališkos dainos, labiausiai klausomos užsienyje, pasirodo, yra ne “O, sole mio”, kuri lieka trečioj ar ketvirtoj vietoj, o Azzurro (Andriano Celentano) ir Volare, kuri bent jau man asocijuojasi su Gipsy Kings, bet iš tiesų yra 1958 metų Italijos eurovizinė daina, atlikta Domenico Modugno, apsirengusio šviesiu švarku, pasirišusio varlytę, tvarkingai susišukavusio… kartais dainuodamas iškelia abi rankas, nes Volare gi reiškia skraidyti,kartais šiek tiek pajudina kinką, bet šiaip gražiai ir rimtai sudainuota. Jokių ten balerinų, lendančių iš fortepijonų, gi 1958 metais jokių strakalizmų…

Azzurro irgi labai sena. Labai jaunas bachūriuks stovi viens pats scenoj ir dainuoja, kartais pasižiūrėdamas į lubas ir mirksėdamas tankiomis blakstienomis, jokių ypatingų sceninių efektų, bet ant kaktos jam atviru tekstu užrašyta – PASIUTĘS KAIP VELNIAS  Azzurro per Youtube, 1968

• kelios saujos kvietinių kruopų
• gabalas moliūgo
• druskos
• pieno arba grietinėlės

Moliūgą sutarkuoti stambia tarka arba supjaustyti nedieliais gabaliukais. Į verdantį vandenį maišant suberti kruopas ir moliūgą. Padruskinti. Uždengti puodą ir virti ant silpnos ugnies.

Toliau du variantai:

A. – Kai vanduo bus susigėręs, įmaišyti pieno ir dar pavirti kelias minutes. Uždengti puodą ir 10 minučių lukterėti, kol pribręs. Tačiau pradinis vandens kiekis turi būti mažesnis,  atsižvelgiant į papildomą pieno įpylimą. O jei kruopos sugėrė vandenį ir griežtai pareiškė, kad daugiau nieko negers… tada planas B.

B. Kai beveik išvirę, įpilti grietinėlės. Uždengti puodą ir apie 10 min. lukterėti, kol pribręs.

• Tweet
• Buffer
• Pin It