Kepti grundalai (“byčiok”)
“Dabar prie Liepojos molo yra atplaukę patinėliai. Jie susiranda kiekvienas po gražią viečikę tarp akmenų, ją saugo ir lūkuriuoja. Patelės atplauks vėliau. Jei vieta, o gal patinėlis joms patiks, ten išnerš” – išaiškino Ponas Didysis Grundalų Ekspertas.
Aš taip nugalvoju, viena vieta tarp akmenų gal kuo nors ir skiriasi nuo kitos vietos tarp akmenų, bet vieno grundalo marmūzė nuo kito marmūzės tai nelabai. Nors ką aš žinau, žuvys savo išverstom akim turbūt pasaulį mato kitaip.
Ponas Didysis Ekspertas keturis kartus per dieną vis patikrina orą Liepojoje, užmeta akį kas rašoma žvejų forume, ir sekančios grundalų ekspedicijos datą jau yra suplanavęs. Aš kartu nevažiuosiu, nes moterims ant molo negalima, išimtis daroma tik Eglei. Kažkodėl. Kai paklausiu kodėl, atsako “tu ir taip visur prisivažinėji”.
Grundalus jis vadina “byčok”. Sako, kad tos žuvys Baltijoje yra invazinės, todėl latvių gamtosaugininkai neriboja sugaunamo laimikio kiekio. Kiek sugebi, tiek vežk namo. Ponas Didysis Ekspertas sugeba daug.
Kaip kepti grundalus
Grundalo skusti nereikia – žvynų nelabai ten yra. Nupjauti galvą, išdarinėti vidurius ir nuplauti. Tiesa, per kiek vandenų beplautumei, vistiek gleivėti, bet nieko čia baisaus.
(Galva labai didelė, mėsingais žandais. Iš galvų išeitų žuvienė, bet svarbu išimti žiaunas.)
Užbarsčius druskos, palikti valandžiukei.
Keptuvėje įkaitinti aliejų – ne mažiau kaip 1 cm storio sluoksnį. Žuvį išvolioti miltuose, nukratyti jų perteklių ir kepti ant vidutinio stiprumo ugnies. Sudėjus žuvį, aliejus turi apsemti ją iki pusės. Kepti kol apskrunda. Apversti ir iškepti iš kitos pusės.
Gardi žuvis, ašakų beveik nėra.
Pingback: Kalafiorų ir žuvies troškinys | Septyni virtieniai