“Crustum” – kavinė, kuri atsidaro anksti
Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.
Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį iš dėžės, man rods ten jie nemokami buvo… pagriauždavo obuolį, graužtuką ant stalo ir vėl snausdavo. Lauke taip šalta, kad net šunes vedžiojami ne tik su paltukais, bet ir su batukais, tai jei ne kavinėje, kur jam daugiau pasnausti?
Romantiškai nuteikianti muzika, trys lenkų panienkos prie kito staliuko, juodos servetėlės su užrašu “crustum”, žmonės, užeinantys sumuštinių išsinešimui. Kur juos neš šaltą šeštadienio rytą? Namo? Į savo darbą, gal į kokią nors kirpyklą?
Ant sienos įrėmintas keverzonių užrašiukas BAKE BAKE BAKE, nedidukas besimaivančios moters portretas, kuri turbūt prancūzė, ir turbūt kažkada žinojau jos vardą, bet dabar nebežinau.
Lauke saulė. Ore žėri labai smulkutės sniego dalelytės. Visi vaikšto apistūtaloję. Taip spėju, kad ne visi vilniečiai, taip spėju, kad vilniečiai – tie, kurie susirūpinę.
Galima įsipilti limondado. Ponia su skrybeliuku taip ir padaro.
