Canneles Bordeaux

Labai gražus Sonatos laiškas su labai gražia nuotrauka ir receptu saldumyno, kurio pavadinimo net ištarti nemoku. Bordo kanelės?

Laba diena Dalia,

Prieš kiek laiko ieškojau vieno patiekalo recepto internete ir paieška atvedė į jūsų tinklaraštį. Kadangi tas receptas buvo apipintas įdomia istorija, tai, aišku, neiškenčiau nepašniukštinėjusi toliau. Ir taip įsitraukiau, kad net pamiršau, ko aš čia ieškojau. Tai va, jau kelinta diena skaitau jūsų blogą ir mėgaujuosi. Radusi kvietimą parašyti savo istoriją, nusprendžiau taip ir padaryti, nes labai norėčiau susipažinti.
Pas mane irgi kartais užklysta visokių tautybių ir visokio plauko pakeleivių ir aš pati kartais kur nors mėgstu nuklysti. Gal ir nesu tokia labai jau patyrusi keliautoja kaip norėčiau, bet po truputį vis daugiau ir daugiau į tai įsitraukiu.
Prieš keletą savaičių viena keliautoja mergina iš svetingumo klubo, su kuria jau vasarą ir rudenį porą kartų plaukėme baidarėmis, suorganizvo tarptautinę vakarienę. Dauguma dalyvių buvo iš Lietuvos. Viena pora atvyko net iš Baltarusijos. Iš patiekalų populiariausi buvo pyragai ir kiti saldumynai, bet stalo vidury spėjo pasipuikuoti ir moliūgų sriuba, patiekta moliūge, ir daiginta liucerna su norvegiška duonele, pesto bei avokadu, ir net ypatinguoju baltarusišku būdu paruošta silkė, kur tiesiog sumakaluoti grietinė, majonezas, actas ir silkė. Ingredientai lyg ir paprasti, bet pas mus turbūt nelabai įprasta tiek daug visko kartu sukrauti į vieną marinatą. Labai smagi keliautojų kompanija, įvairios istorijos ir nutikimai, vakaras prabėgo kaip viena minutė.
Aš pati vežiausi į šią vakarienę prancūzišką desertą – canneles Bordeaux (cannelé bordelais), kurios buvo labai gerai įvertintos. Tai ir noriu pasidalinti jų receptu.

Canneles yra bene daugiausia legendomis apipintas desertas. Vieni sako, kad šių mažų pyragėlių istorija prasideda prieš 300 metų, kai juos pradėjo kepti Bordeaux regiono vienuolės, panaudodamos vyndarių atiduotus kiaušinių trynius (kiaušinių baltymus jie naudodavo vyno skaidrinimui).
Pasak kitų šaltinių, legenda byloja apie tai, kad vieno Bordeaux miestelio gyventojai surinkdavo dokuose išpiltus miltus ir kepdavo pyragaičius savo neturtingiems vaikams.
Ilgą laiką šis puikus desertas buvo tai užmirštamas, tai vėl prikeliamas naujam gyvenimui, kol pagaliau XX amžiuje buvo taip išpopuliarintas ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje, kad tapo klasika.

Receptas ir ingredientai yra labai paprasti, gaminimo procesas taip pat. Tik tiek, kad šie pyragėliai skaniausi iškepti tam tikroje formelėje. Sako geriausia naudoti varines formeles, bet aš pati naudoju silikoninę formelę. Blogiausiu atveju galite pabandyti paprastas keksiukų formeles, bet kiek skaičiau, tai rezultatas nebūna tas pats.

Internete peržvelgiau ir išbandžiau keletą receptų, bet geriausiai man tiko IRRI style receptas su šiokiomis tokiomis modifikacijomis

Canneles Bordeaux

1/2 litro pieno
– žiupsnis druskos
– 2 kiaušiniai + 2 tryniai
– 3 val.g š. skystos vanilės (ekstrakto) ( galima pakeisti į vanilės ankštį arba cukrų)
– 1-2 val.g š. romo ( pačio geriausio galima juodojo)
– 250 g cukraus
– 50 g sviesto
– 100g miltų
– sviesto formelių ištepimui (aš silikoninių formelių netepu)
– rudojo cukraus formelių pabarstymui

Į platų indą suberiame miltus ir cukrų, vanilinį cukrų (jei naudojate vanilinę ankštį ją dedame į kaitinamą pieną, ekstraktą taip pat pilame į pieną). Druską, jei naudojate smulkią, berkite ten pat. Aš naudoju stambią, tai įmetu į pieną, kad išsilydytų. Išmaišome.

Į kaitinimui skirtą indą supilame pieną, romą ir vanilės ankštį ar ektraktą. Kaitiname iki užvirimo, kol pakraščiuose pradės matytis burbuliukai.

Tuo metu kol pienas kaista, į miltų ir cukraus mišinį dedame kiaušinius ir trynius bei išmaišome. Tada pilame išlydytą sviesta ir taip pat gerai išmaišome (aš dažniausiai sviestą vis tik dedu į kaitinamą pieną, nes esu didelė tinginė) Tada tik nugriebiu šiek nuo viršaus iš kaitinamos masės, kad miltų- kiaušinių masę būtų lengviau išmaišyti iki vienalytės)

Kai pienas kaip reikiant užkaista, jį karštą supilame ant miltų masės ir vėl gerai viską išmaišome. Tešla bus skysta, labai skysta, bet taip ir turi būti. Miltų dėti daugiau tikrai nereikia.

Išmaišytą tešlą atvėsiname (vėsiu metų laiku aš išnešu į balkoną) ir dedame į šaldytuvą mažiausiai valandai. Geriausia būtų per naktį ar net parai. Galima laikyti iki kelių parų (paprastai aš įsimaišau dvigubą normą ir kepu per du kartus).

Išėmus iš šaldytuvo gerai išmaišome ir pilame į cukrumi pabarstytas formeles (jei turite metalines, jas reikia ištepti sviestu). Kadangi tešla skysta, aš įsipilu į indą su snapeliu ir supilstau į formeles.

Kepti reikia dedant į iš pradžių iki 250 -260 °C įkaitintą orkaitę – 10-15 min. Paskui karštį sumažiname iki 180 °C ir kepame dar 40-50 min. Nebijokite jei viršus atrodys jau labai tamsus, taip ir turi būti. Traškus karamelinis apvalkalas, ir minkštas kreminis vidus – tai yrai canneles bordelais.

Išėmus palaukiame kol šiek tiek atvės, krapštome lauk iš formelių ir valgome dar šiltas. Tada caneles yra pačios skaniausios (nors man labai skanu ir atvėsusios). Užsigeriame šampanu arba arbata. Labai labai gardus desertas.

• Tweet
• Buffer
• Pin It