Latvių virtuvė: miltų bubertas
Ar būtina važiuoti tūkstančius kilometrų ieškant kulinarinės egzotikos, jei ji prasideda už penkiolikos kilometrų? Latvijoje! Gamtovaizdžiai ten panašūs, klimatas tas pats, laukai taip pat lygūs ir žemė dosni tokiu pat derliumi, tai atrodo iš kur ten galėtų būti kulinariniai skirtumai. O yra, ir dar kokių!
Vasarą buvau paprašius E., kad man šiek tiek pašnipinėtų latviškos virtuvės įdomybių, tai ji parvežė žinių, kad mėgstamiausias Blankenfeldės dvaro desertas – uzpūtens, dar vadinamas debesmana. Jos nesužavėjo, todėl debesmanos man taip ir neišvirė. Pasakojo tokį smagų epizodą: sumanė latviai pasidaryti šatibarščių. E. pasisiūlė nuskusti bulvių, bet latviai nesuprato, o kam prie šaltibarščių bulvės. Užtai į šaltibarščius įpjaustė dešros šlapiankos!
O šiandien mane patraukė link nuotykių, ot, galvoju, pasidarysiu aš ko nors egzotiškai latviško. Buberts! Ėjej, internete, išduok man, kas tas buberts!
Tikrasis bubertas padaromas su manų kruopomis. Jo supaprastinta versija – miltų bubertas (miltų buberts, miltų buberts – norisi dainuoti pagal melodiją”čiornyj bumer”). Receptų internete radau daug, visi daugmaž vienodi, ir dažniausiai bubertą verda bent jau iš litro pieno. Išbandžiau ir čia aprašau proporcingai sumažintą bubertą, pagal latvius, tai būtų tik 2 porcijos, bet kaip paragavimui, tai gana didelės, tai gal išsibandymui tiek ir užtektų.
Miltų bubertas
- 2 kiaušiniai
- 250 ml pieno
- 2 šaukštai cukraus
- 2 šauštai miltų
- 0,5 šaukštelio vanilio cukraus
- 200 ml spanguolių kisieliaus
Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų.
Trynius gerai sumaišyti su cukrumi ir vaniliu cukrumi (latviai rašo “sujaukt”, o kiaušinius, kaip ir viską kitką jie skaičiuoja gabalais)
Į suplaktus trynius įberti ir miltus, o kad nebūtų pernelyg tiršta, įpilti dalį pieno iš recepte nurodytų 250 ml. Viską sumaišius, turi būti tokio tirštumo masė, kurią galima pilti.
Kiaušinių baltymus suplakti iki standžių putų.
Pieną užkaitinti beveik iki virimo.
Visą laiką maišant, srovele supilti kiaušinių trynių ir miltų plakinį į pieną. Kaitinti ant lėtos ugnies kol sutirštėja visą laiką maišant, kad nebūtų gumuliukų (kaip latviai rašo, kad nebūtų kunkulų)
Įmaišyti iki standžių putų suplaktus kiaušinio baltymus. (Pasak latvių: įjaukti sukultus baltumus) Bejaukiant jie šiek tiek subliūkšta, tačiau bubertas vistiek dar turi purumo. Ar įmaišius baltymą, dar reikia kaitinti? Kai kuriuose receptų rašo, kad taip. Kai kuriuose nutylima. Sakykim, kad dar reikia šiek tiek pakaitinti. Maišant, tai yra jaukiant.
Į dubenėlį įpilti kisieliaus. Populiariausias šalia buberto – spanguolių kisielius, bet gali būti ir kitas. Arba trintų šviežių uogų tyrė. Į kisielių dėti šilto arba atvėsusio buberto. Bubertas čia yra pagrindinis veikėjas, todėl jo reikia daugiau, o kisielius atlieka tik padažo funkciją.
Mano įspūdis: iš pradžių atrodo keistai. Minkštas su skystu… kažkaip… bet šaukštas po šaukštas atrodo vis geriau, ir galų gale grynai skanu. Ir jei pradžioj atrodė, kad čia labai didelė porcija gausis, galų gale pamatai, kad viskas labai įveikiama ir net nieko prieš būčiau pakartoti.
Miltų buberts, miltų bubets, la la la la, lalala.
Aha, atrodo ir ne taip toli tie mūsų kaimynai- braliukai, bet va, virtuvės skiriasi. Turiu knygą “Sena gera virtuvė”, karts nuo karto pavartau. Yra ten ir armėniškų,ir tulūzietiškų,ir vengriškų patiekalų (na, bent jau taip įvardinti), bet dominuoja latviškos “patrovos”(čia ne latviškai). Vidžemės kopūstai ar miežinių kruopų ir bulvių košė. Negaminau, patirtim pasidalint negaliu. Reiks pasitaisyt 🙂
Vitalija, taisykis, linkiu tau malonių atradimų.
Vaje, kaip smagu, pamačiau seniai ragautą patiekalą! Ačiū! Poilsiaudami Jaunkemeriuose valgykloje kirsdavom su malonumu ir dideli, ir maži. Būtinai bandysiu pasigaminti.
Livija, tikrai bubertą kirsdavote? Latvijoje mėgstami įvairūs desertai su kisieliumi
Pingback: Latvių virtuvė: manų Bubertas | Septyni virtieniai