Avinžirniai ir ryžiai


по русски
Pradariau šaldytuvą, o iš ten avinžirniai subliuvo avinų balsais: “Jei dar čia mus laikysi, surūūūūūūūūgsim!!!!”

Tas pats man gaunasi su avinžirniais kaip ir su burokėliais, iš esmės labai mėgstu, bet užtrunka virimas, ypač avinžirnius reikia iš anksto pasiruošti, o ne taip, kad sugalvojai, viens- du ir lapnoji. Tai kai jau užmerkiu- verdu, tai daugiau, negu vienai harirai, nu galvoju, prie to paties… iš esmės gi labai mėgstu… kiek daug visko prigaminti galima…

Tai čia taip aš galvoju. O paskui žiūrėk ir nuslūgsta įkvėpimas arba naujų idėjų būna permušamas. Tačiau kai atidarius šaldytuvą supranti, kad dabar arba niekad, imi naršyt po receptynus visokius internetinius ir generuot sau įkvėpimą iš naujo.

Su avinžirniais tai tikrai, tiek visko įvaraus prigaminti galima, kad įsikvėpti sau naują įkvėpimą labai netgi lengva. Prisieškojau visokių receptų, nebežinodama, kurį pasirinkti, sukonstravau jungtinį iš kelių, apie kurį dabar visiems ir iškudakuosiu.

Kiekiai apytiksliai:

1 stiklinė virtų avinžirnių
1/2 stiklinės ilgagrūdžių ryžių
3 šaukštai aliejaus
1 svogūnas
2-3 skiltelės česnako
cinamono lazdelė
3-4 gvazdikėliai
juodi malti pipirai
druska
sauja razinų
šaukštelis smulkintų apelsinų žievelių
sauja šviežių melisos lapelių

Aliejuje pakepinti cinamono žievelę, gvazdikėlius, susmulkintus svogūnus ir česnakus. Netrukus ten pat sudėti virtus avinžirnius ir nevirtus ryžius, truputį viską kartu pakaitinti maišant. Užpilti vandens – tiek, kiek sugers ryžiai. Padruskinti ir papirinti. Man ne visada pavyksta nuspręsti teisingai, kiek reikia vandens, tai ir kitų nemokinsiu kiek.

Virti kol ryžiai sugers visą vandenį, maždaug po 10 min dar sudėti razinas ir apelsinų žeiveles. Visas virimas turėtų trukti apie 15-20 min, bet tiksliai pasakyt gali tik ryžiai. Užgesinus po puodu, dar bent 5 min palaikyti uždengus.

Užbarstyti smulkintais melisos lapeliais.

Man dabar toks klausimas iškilo – apie razinas. Asmeniškai aš razinas labai mėgstu, galėčiau prikaišioti visur, ir į pyragus, ir į kisielių, ir į varškę, ir šalia silkės… O ten, kur dedami kepti svogūnai… nu išvis pasakų pasaka. Mėsos galėtų išvis nebūti, bet razinkų prašom įdėt. Todėl man sunku suprasti razinų nemylėtojus – jei taip skanu, kodėl jiems nepatinka? Tų nemylėtojų deja ne vienas ir ne du gal net keli šimtai atsirastų per visą Lietuvą.

Tai va, ko man norisi paklausti, ar įmanoma, kad vienoj šeimoj susirinktų visi razinkininkai? Kad džiaugtųsi visi vienbalsiai, radę razinką plove arba šalia avinžirnių, o džiovintą slyvą kotlete? Ar esat girdėję apie tokius?

7 thoughts on “Avinžirniai ir ryžiai

  • 2010/06/28 at 14:16
    Permalink

    O taip. Man ir tas pats būna su jais. Išverdu, o įkvėpimo ir nebėr 🙂

  • 2010/06/28 at 16:35
    Permalink

    Aš burokėlius mėgstu kept orkaitėje…suvynioju į foliją, dedu į orkaitę ir “pamirštu”…ir sienos neapsitaško raudonai ir kvapnūs begalo būna.
    Dėl razinų aš esu viena iš nemėgėjų 😀 Iškrapštau iš ten, kur jų randu. Ir pažystu dar keleta nemėgėjų. Vaikystėje sakydavau, kad razinka iš išvaizdos ir burnoje slidžios kaip tarakonai, nors spėkit ar aš tu tarakonų ragavusi. Nu bet kažkodėl buvo tokios asociacijos.
    Tačiau man augant atsirado išimtis – išbrinkusias razinkas galiu valgyt kai jos mėtosi giroje arba plove.

  • 2010/06/28 at 17:36
    Permalink

    ir aš vargstu su tais berazinkiais. iš triejų asmenų šeimos, tik aš viena jas mėgstu…

  • 2010/06/28 at 18:27
    Permalink

    Jurga, mes gal kvėpuojam paviršutiniškai ir negiliai 😀
    Laura, kai avinžirnius užmerki iš vakaro irgi prie jų nereik stovėt medituot, bet va mum su Jurga pasitaiko, kad įkvėpimas išsibaigia. Razinkos su išmintim glaudžiai susiję, tikrai tikrai.
    Egidija, nu tikrai, nemėgti razinų – konstitucinė kiekvieno asmens teisė, ir nieko prieš berazinkius mes neturim, bet kodėl šeimose taip persimaišo mėgėjai su nemėgėjais, va to nesuprantu. Vien nesusipratimai paskui gaunas – pusė pyrago blėko su razinom, kita pusė – be… ir pan.

  • 2010/06/28 at 20:27
    Permalink

    Jo, įkvėpimas išsibaigia net nepasiekus kulminacijos 🙂 Tikrai mes paviršutiniškai kvėpuojam 😀

    Šnekant apie razinkas. Aš kažkada buvau nuo jų sublogavus – aha, viskam reikia turėt saiką, žinau :), tai daugiau į tą pusę net nežiūrėjau. Bet kažkaip turėjau džiovintų vaisių mišinio. Ir va sugalvojau aš jo užbarstyt ant obuolių pyrago. Nuo karto mano nemeilė razinkom baigėsi. Jos buvo tokios wow – paliko šiek tiek traškios, viduj tokioj kaip guminės ir to razinkiškumo nebeliko 🙂

  • 2010/07/02 at 00:15
    Permalink

    Savotiškas, man kiek neįprastas patiekalas, bet patiko. Tiesa, dariaus be apelsinų žievelių ir melisų, gal dar būtų koks subtilumas atsiskleidęs 🙂 Ačiū

  • 2010/11/26 at 15:38
    Permalink

    Kaip šeimoj būna vyras ir moteris, taip būna razinkinis ir berazinkinis – ir nieko čia nepadarysi. 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *