Mišrainė “mimoza”

Kai pirmą kartą pamačiau mimozą, tai buvo geltonai žydintis medis. Tiksliai net nežinojau, mimoza čia ar ne, bet įtarimų turėjau. Tada prisiminiau, kaip per biologiją mokytoja pasakojo, kad palietus mimozą, ji sureaguoja susičiaupdama ir pradėjau tą medį tikrinti. Ką darys, jei paliesiu? Iš pradžių liečiau su pagaliuku, nes… nu ką gali žinot… O ką, jei taip energingai čiaupsis, kad net nukentėsiu? Nieko. Tada liečiau pirštu. Nieko. “Ne mimoza!”- paskelbiau. Bet paskui visi žmonės patvirtino, kad vis tik mimoza. Tada ją nupaveikslavau.

Kai antrą kartą pamačiau Mimozą, tai buvo mergina. “Mano vardas kaip gėlės!”- sakė ji. Sakau jai, mano irgi. Beveik. Nes tik lietuviai žino, kad Dalia pagonių deivė – likimo dalytoja, visi kiti galvoja, kad gėlė. “Mano irgi”- pasakė trečioji, kurios vardas buvo Erika. Ir mes visos trys nusipaveikslavome, nes mūsų visų trijų vardai kaip gėlės. (Tada sužinojau, kad yra tokia kalnų gėlė erika.)

Kai trečią kartą pamačiau “mimozą”, tai buvo mišrainė. (Iš tikrųjų, tai pati buvau ją padarius, prisirankiojus internete receptų visokiomis kalbomis, pagal vieną receptą netgi reikėjo “2 krompira”) Ją irgi nupaveikslavau.

Toks refleksas jau išsivystė – kaip tik mimozą pamatau, taip ir paveiksluoju.

Mišrainė “mimoza”

• 4 virti kiaušiniai,
• 3-4 virtos bulvės,
• 1 virta morka,
• 1 dėžutė (apie 200 g) žuvies konservų (menkė ar kas kita savo sultyse)
• 1 poras,
• šakelė krapų,
• 3-4 šaukštai majonezo.

Visi virti dalykai turi būti atvėsę. Supjaustyti gana smulkiai. Kiaušinio baltymą atskirai pjaustyti nuo trynio. Nuo žuvų konservų nupilti skystį ir  sumaigyti šakute. Į indelį viską dėti sluoksniais, patepant majonezu. Eilės tvarka – ne esmė, bet pats viršutinis sluoksnis tegul būna kiaušinio baltymas. Ant jo uždėti krapo šakelę ir užbarstyti  smulkinto trynio. Tipo, mimoza.

Prieš valgant gerai, jei gaus bent pusvalandį pastovėti.

• Tweet
• Buffer
• Pin It