Lavašo suktinukai su varške (ir žodis apie Praeivį)
Kai pametu kelią į Lillafured, arba svetimoj šaly nebesusigaudau, kaip iš aparato pasiimti biliečiuką miesto transportui, arba kaip pasisverti morką… kai nebežinau ką daryt, pirmiausiai truputuką pastoviu, galvodama, kaip čia viskas yra. Gali taip būt, kad mano fizionomija demonstruoja pasimetimą, nes kartais kas nors pasisiūlo išgelbėti.
Jeigu ne, tai klausiu praeivių.
Esu girdėjus, kad būna visokių nedraugiečių, kurie pabėga kažką neaiškiai suburbuliavę arba parodo kelią ne į tą pusę. Bet nelabai tokiais dalykais tikiu, nes man taip nėra buvę. Man pasitaiko labai geri praeiviai.
Buvau vieną internetinį Praeivį neseniai pagavus už rankovės, ėj, sakau, praeivi, kaip man pasisverti morkų? O gal ir kiek kitaip klausimą buvau suformulavus… geras pasitaikė praeivis, taigi linkiu jam visokeriopos sėkmės, ir receptuką čia papasakosiu itin paprastą, kurį pasigaminti lengvai galėtų kiekvienas trumpam šoktelėjęs nuo kompo link virtuvės.
- 1 lapas lavašo
- 0,5 kg varškės
- 3 kiaušiniai
- druska
- prieskoninės žolelės
Ar reikia dar rašyti, kaip daryti? Varškę ištrinti su druska, įmaišyti kiaušinius. Aš dėjau šaldytų krapų, bet puikiai tiktų ir kitokios prieskoninės žolelės arba jų mišiniai.
Aptepti lavašo lapą varške. Suvynioti. Supjaustyti ruloną gabaliukais apie 3 cm ilgio. Varškė taikosi išsidrabstyti, ypač kai peilis suspaudžia, todėl gana patogu naudoti peilį su dantukais. Sustatyti pjūviu aukštyn į kepimo skardą.
Kepti 150C apie 30 min. Stebėtinai dailiai sukepa be jokių išbėgimų.
Dar neišbandžiau, bet teoriškai mąstant, turėtų gerai gautis aptepus lavašą varškės – svogūnų įdaru, kurį anąkart kepiau kaip svogūnų apkepą.
Šitas lavašo suktinukas super!! Visiems patariu!
These look so simple, yet so delicious. I’d love one, YUM! 🙂
o taip, paprasti dalykai nebūtinai prasti
Girlichef, so you have managed to read! Compliments for your Lithuanian 😀
Aš tokius dalykus labai welcome’inu, bet pačiai nepavyksta. Na, turiu omeny, nepavyksta tų įprastinių variantų susivyniot, kai ir lavašas minkštas tampa, ir įdaras ne per skystas/ne per kietas ir dar krentantis per kraštus 🙂 Va kitur valgyt tai niam, duokit, prašom, dažniau 🙂
Nežinau, Jurgita, gal mane lydėjo pirmo karto sėkmė, bet labai lengvai gavosi labai teisingai. Gal tau vertėtų dar sykelį pabandyti?
O jie karsti valgomi, ar kaip saltas uzkandis?
Karšti geriau, bet ir atšalę nelabai subjaurėja.
Seniai ruošiaus jų susukt-prisiruošiau:). Vietoj žalumynų dėjau peletrūną-puiku. Nusprendžiau nuo šiol virtienių su varške nebevirt,suktinukai kelis kart greičiau:)). Ačiuks
nu taip, visas tešlos minkymo -kočiojimo etapas praleidžiamas. Bet kartais vistiek reikia ir virtienių