Kaprio salotos

Mano dabartiniame (laikinajame) darbe nėra lovos, o visi mano talentai įvertinti minimalia alga, ups. Aną dieną po kontoros langais mykė karvė, vieną minutę net pagalvojau, gal Mikniūnų Moteris skolą atvežė stambiaisiais raguočiais, bet ne, šito neįvyko. Mano kolegė (kuri tik tiek kolegė, kad tam pačiam kabinete, bet ne pagal atliekamas funkcijas) visą laiką kur nors bėgioja, tai į mūšį ražienų lauke (tam tikslui nusipirko naujus gumijokus), tai susitikti su pagyvenusiais anglų lenktynininkais, o aš visą laiką vietoje sėdžiu kaip Karalienė Druskinė ir dėlioju pliusiukus visokiuose sąrašuose. Kai pasileisiu iš šio darbo, skrisiu į Italiją.

Kaprio salotos

Kaprio salotos – paprastos ir tobulos, mėgstamos visame pasaulyje. Jų pavadinimas kilęs iš nedidelės Kaprio salos, garsėjančios grožiu ir prabanga.
Reikia:

• kelių mėsingų pomidorų (geriausiai tinka „jaučio širdis“),
• mozarelos sūrio
• baziliko
• druskos, maltų juodųjų pipirų, alyvuogių aliejaus.

Pomidoras ir mozarela supjaustomi griežinėliais ir sudedami pakaitomis, apkaišant baziliko lapeliais. Pabarstoma druska, juodaisiais pipirais, pašlakstoma alyvuogių aliejumi.
Dažnai pabrėžiama, kad bazilikas, mozarela ir pomidoras atitinka Italijos vėliavos spalvas: žalia – balta – raudona. Kampanijos regione tokios salotos valgomos nuo seniausių laikų, žymiai anksčiau, nei atsirado vieninga Italijos valstybė ir jos trispalvė vėliava. Gal ir simboliška, kad valstybės, garsėjančios kulinarinėmis tradicijomis, vėliava pirmiausia susikomponavo lėkštėje, nors oficialiai vėliavos spalvų reikšmės be abejo aiškinamos už tėvynę pralietu krauju, o ne pomidorais.

• Tweet
• Buffer
• Pin It