Tarptautinė vegetarų diena. Farfalle su priešpaskutinių pomidorų padažu

Kai pasitaikydavo kartu su vegetarais įsibrauti pas ką nors į svečius, jeigu iš anksto neperspėta, iš pradžių nutikdavo toks sutrikimas. Tai pala… šito nevalgysi? O ką tada tau duot? Pala, o ko mes turim? O kas susikomponuotų iš to, ką turim…?

Aš galvodavau, tie vegetarai turėtų kaip ir susinepatoginti šiek tiek, kad sukelia sąmyšį, kad išmuša iš vėžų įprastines vaišingumo tradicijas.

Ha! Visai ne taip! Jie džiūgauja!

“Man gražu žiūrėt, kokie kūrybingi visi pasidaro, stengdamiesi įtikti vegetarui”,- sako jie.

Mano asmeniniu įsitikinimu, bjauriausi vegetariški patiekalai yra tie, kuriuose bandoma kažkokį kitą produktą pateikti kaip mėsos pakaitalą, suteikiant jam lavonienos formą ir kvapą. Nepatinka man sojos kepsniai. Nei ten kepsniai, nei ką.

Puikiausi vegetariški patiekalai yra visai kiti – kur nieks nieku neapsimetinėja. Ryžis yra pakankamai skanus būdamas ryžiu, o lęšis – lęšiu. Kruopos ir daržovės visokiais deriniais – su prieskoniais ar aliejum, su sūriu, sviestu ir riešutais, su medumi ir lapais… prisimenu aš vėl Anios žodžius: “kokie kūrybingi visi pasidaro”, ir sutinku sutinku sutinku su ja.

Vegetariška mityba labai kūrybinga. Man patinka.

Kiekiai apytiksliai:

• 200 g makaronų farfalle (galima ir kitokių, bet šitie itin gražūs)
• 2 pomidorai
• 1 skiltelė česnako
• saujelė šviežių baziliko lapų
• 1-2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• druskos
• 150 g mozarelos sūrio arba bent jau pora šaukštų varškės

Makaronus išvirti. Ant jų uždėti gabaliukus mozarelos arba varškės trupinius ir užpilti padažą, kuris padaromas smulkintuve susukus pomidorus, česnaką, baziliką, aliejų ir druską.

Paprastybių paprastybė. Iš tų paprastybių, kurios priartėję prie tobulybės.

Tai net ne receptas, bet idėja vistiek iš kažkur atėjo, šįsyk iš  The Neon Celery Kitchen: Summer in a Bowl

• Tweet
• Buffer
• Pin It