Gyvybingųjų žalių žolių salotos
Tokio tipo salotas mama vadina silosu.
Visokių įdomybių ta mūsų mama prisigalvoja. Pvz atsiklausė, ar šiandien neateisim su savo tulpėm ir vazonikais nuo pat ryto. Tegul neateinam, nes jai nuo ryto bais norisi pameškerioti.
Silosas. Tokio tipo ji pripjausto-primaišo, bet tikrai ne tokios sudėties.
Tokios sudėties aš pati pirmą kartą sukomponavau.
Žaliosios žolės, kurios turi:
švelnios jėgos – pramušti net asfaltą
atkaklumo – likti ten, kur nori, nesvarbu kaip intensyviai esi bandomas išgyvendinti
gyvybingumo – atgyti ir suklestėti, nors telikęs tavo buvo tik mažytis kūno gabalėlis
drąsos – būti pirmuoju žaliosiom vėliavom pasveikinančiu pavasarį.
Jos turi visas šias savybes. Neturi pykčio. Nors priešų vadinamos piktžolėmis.
po saują:
žliūgių
garšvų
kiaulpienių
dilgėlių
svogūno laiškų
kiaušinis
saulėgrąžų branduoliukai
majonezas
Dilgėles užpilti verdančiu vandeniu ir trumpai palaikius išgriebti.
Kaiulpienių lapus nuplėšyti nuo stiebelių, nes stiebo gyslose yra kartumas.
Kitus žalėsius tik nuplauti.
Viską pasmulkinti. Saulėgrąžas truputį pakepinti sausoj keptuvėj. Sumaišyti, užmajonezinti.
Nesitikėjau ir ne iš karto patikėjau savo ausimis, bet Ponas Didysis Ekspertas pasakė: Pasaka.
Negalėjau apsirikti, jis pasakė du kartus.
Pasaka.
Pilna burna. Du kartus. Pasaka. Pasaka.
Kadangi sudėtyje yra dilgėlių, dar kviečiu paskiatyti 10 įdomių dalykų apie dilgėles, pvz dėl ko jų kartais įdedama į batus
Truksta komentaru kaip norisi isbandyti !!
Va,kad žinot kaip tos garšvos ir žliūgės atrodo, o išbandyti verta…
o beje galima ir kai ką praleist, jeigu ką.
Aušrra, garšva mano ansktesniame įraše yra nufotografuota. Jų visur pilna tų garšvų.
Žliūgė – daržo piktžolė smulkiais lapeliais, dažnai auga vešliais kupstais. Mano darže kažko sumenkus. Beje žliūgės skonis ypač malonus yra, toks neįkyrus švelnus.
Aš irgi žodžių pritrūkau. Čia gi… Na.. Tiesiog absoliutus gėris. Visiškas ir absoliutus, ne kitaip!
Pingback: Dilgėlė | Septyni virtieniai