10 dalykų apie dilgėlę

Dilgėlė (urtica dioica)

1. Stiebai ir lapai apaugę trapiais dilginamaisiais plaukeliais, užpildytais nuodinga baltymine medžiaga. Prisilietus plaukelis įsminga į odą, nulūžta ir deginantis jo turinys išsilieja į žaizdelę.

2. Senovėje iš dilgėlių pluošto buvo gaminami verpalai, iš kurio audžiamos laivų burės, viršutiniai drabužiai, vejamos labai stiprios virvės, neriami žvejų tinklai. Dilgėlė vadinta neturtinga lino giminaite. Pastaruoju metu dilgėlės auginamos ir jų pluoštinės savybės tiriamos Lietuvos moklsų akademijos Upytės bandymų stotyje.  Deja didžiausia kliūtis dilgėlių šilko gamybai mūsų dienomis – nėra dilgėlių stiebų perdirbimo įmonių.

3. Pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Karštą dieną sumeškeriotą žuvį verta suvynioti į dilgėles, kad parneštum namo nesugedusią.

4. Vaistinis augalas, turintis daugybę vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitokių gerų dalykų, tačiau apie gydymąsi nebūdama daktarė nerašysiu. Nebent paminėsiu, kad gydomasi ne tik geriant arbatytes, ne tik užsitepant ant škūros, bet ir pasiplakant dilgėlių puokštele per skaudančius sąnarius.

5. Dilgėlių negalima vartoti maistui tik tuo atveju, jei padidėjęs kraujo krešumas. Atsargiai vartoti nėštumo metu. Nepatartina vartoti esant strazdanoms ar pigmentinėms dėmėms ant odos, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

6. Iš dilgėlės lapų gaunami visiškai nekenksmingi žali maistiniai dažai (galima pasidaryti žalių makaronų!). Iš šaknų gaunami geltoni dažai.

7. Dorsete (Jungtinė Karalystė) kasmet vyksta pasaulinis dilgėlių valgymo čempionatas – varžomasi, kas suvalgys daugiau žalių dilgėlių. Dalyviams duodami apie 60 cm ilgio dilgėlių stiebai, nuo kurių jie skabo lapus ir valgo. Taisyklės draudžia atsinešti savo dilgėles arba naudoti burnos jautrumą mažinančias priemones. Valgytojų rezultatai matuojami pėdomis – visų laikų čempionas suvalgė 76 pėdas dilgėlių.

8. Dilgėlės stiprina plaukus ir jų šaknis – jų nuoviru galima perskalauti plaukus arba įtrinti galvos odą.

9. Naudojama magiškuose ritualuose, tikint, kad išgena piktąsias dvasias (prasikaltusį vaiką nuplakdavo dilgėlėmis ne dėl to, kad nubaustų, o kad išvaikytų nečysčius, kurie ragina vaiką netinkamai elgtis). Užburtam žmogui įtiesdavo dilgėlę į batus, kad piktosios jėgos negalėtų nusivesti jo į požemio karalystę. Užkerėtas patalpas šluodavo dilgėlių vantomis. Įsidėdavo dilgėlę į kišenę, kad apsaugotų nuo žaibo. Apsibarstydavo žiedeliais kad išvengtų pavydo ir apkalbų.

Teigiama, kad daugiausia magiškos jėgos turi suaugę, bet nepasenę dilgėlės, surinktos per jaunaties antradienį. Dilgėlių negalima rauti su šaknimis, nes taip jos praranda ryšį su žeme, o kartu su tuo ir dalį savo galių. Dilgėlės jaučia bailius ir agresorius ir jų nemėgsta – kai bailus žmogus nori prisirinkti dilgėlių, jų stiebais ima tekėti itin deginantis skystis, o dalis vaistinių savybių dingsta.

Sakoma, kad rudeninė dilgelė gali pasakyti net jūsų slapto priešo vardą. Tik reikia vėlų rudenį surasti dilgėlių atvašyną ir pliku delnu braukti per dilgelės stiebą iš apačios į viršų, mąstant apie tai, kas jums galėtu linkėti blogo. Kai ištarsite vardą, jūsų ranką nudegins.

10. Didžioji dilgėlė nuo seno vartojama maistui. Iš dilgėlių verdamos sriubos, gaminamos salotos, blynai, apkepai, įdarai  ir kt.   Maistui renkami jaunų (iki žydėjimo) dilgėlių stiebai. Vėliau – tik lapai.

Švedijos turguose nuo kovo mėnesio prekiaujama iš pietų atvežtomis dilgėlėmis,  vokiečiai iki paskutinės piktžolės išravėję savo sodus, specialiai pasisodina lysvelę dilgėlių.
Vynuoges auginančiose vyndarių šalyse dilgėlės auginamos šalia vynuogių. Taip pasiekiamas dvigubas efektas — vynuogės saugomos nuo kenkėjų, o šeimininkės prireikus žirklėmis bematant prisikerpa jų lapelių patiekalams ruošti.

Kai kurie patiekalai su dilgėlėmis:

Džiovintos sutrintos dilgėlės
šaldytos dilgėlės

 

20 thoughts on “10 dalykų apie dilgėlę

  • 2011/01/20 at 10:28
    Permalink

    Tau, Dalia, gaunas lyg specialiai “kraušo krešumas” arba “dilgėlių valdymo čempionatas”. Intuityviai skaitydama galvoju, kad čia bajeruoji, ima juokas, bet po to supranti, kad kalti pirštai, daužantys ne per tuos klavišus 🙂
    O šiaip, žinau naudingą dalyką, kalbant apie dilgėles. Kas turi daržą ar prieskonių lysvę, iš dilgėlių galima pasigamint puikią natūralią trąšą. Gerą šūsnį dilgėlių suplėšyti, sudėti į kibirą ir užpilti vandeniu. Parauginti kokias dešimt dienų ir šiek tiek praskiedus gauta smarve palaistyti, pvz., prieskonius. Augs kaip ant mielių!

  • 2011/01/20 at 10:52
    Permalink

    Kaip įdomu! Vakar išsitraukiau paskutinį stiklainiuką dilgėlių pesto iš šaldiklio iš karto kai mostelėjeu, pusę nebeliko 😉

  • 2011/01/20 at 11:12
    Permalink

    uj! Tikrai persiskaičiau bent kokius tris kartus, prieš paleisdama į eterį, ir vistiek nemačiau, kad kraušas
    Aušrra tu labai daug žinai apie augalus – pomėgis ar esi agronomė?
    Laura, šaldei pesto? O kaip atšildei?
    Aš vakar išsitraukiau iš šaldiklio tuos žalius kubiukus (bet ne paskutinius), sumesti į rūgštynių sriubą.
    O miltų įmaišau į duoną, bet jie ten neišsiduoda nei skoniu nei spalva.

  • 2011/01/20 at 11:23
    Permalink

    Nee, tikrai ne agronomė, greičiau smalsi mėgėja 🙂 O ta trąša iš dilgėlių išbandyta, tikrai gera, matyt, daug tose dilgėlėse maistingųjų medžiagų. Tik baisiai smirdi…

  • 2011/01/20 at 13:26
    Permalink

    Dalia, atšildžiau šaldytuve…man Forelle pamėtėjo šią mintį apie pesto užšaldymą….užšaldytas ir atšildytas tikrai ne blogesnis nei šviežias 😉

  • Pingback: Žalia sriuba | Septyni virtieniai

  • Pingback: Sluoksniuotos tešlos pyragas su laukiniais augalais | Septyni virtieniai

  • Pingback: Kiaušinienė su dilgėlėmis | Septyni virtieniai

  • Pingback: Laukinių žolių žalios salotos | Septyni virtieniai

  • Pingback: Dilgėlių pesto | Septyni virtieniai

  • 2011/01/20 at 19:23
    Permalink

    Man tie “Stilish blogger award” primena laiškus vaikystėje, kur tipo jei neišsiųsi 5 žmonėms, kažkas tau atsitiks arba neatsitiks 😀

  • 2011/01/20 at 21:20
    Permalink

    Aušrra, ačiū! Man taviškis irgi patinka.
    Laura… nu… ką padarysi, kad mūsų su Aušrra tokie stiliovi blogai 😀 bet toliau tai gal jo nebesiuntinėsiu…

  • 2011/01/20 at 22:19
    Permalink

    O čia gi panašiai kaip su “paskelbkim, ką skaitom ar kas patinka labiausiai”, puiki proga pasireklamuoti ir kitus pareklamuoti. Puiki visuotinė reklama… 🙂

  • 2011/01/20 at 22:20
    Permalink

    Dar, tiesa, “paguglinkit”, pamatysit, kas tarptautinėse platybėse dedasi 🙂

  • 2011/01/21 at 19:38
    Permalink

    Dilgelės dilgelėlės… Jau pradėjau svajot ką iš jų gaminsiu,nes šaldiklyjy beliko vienas nedidelis indelis su jomis.
    Aš pesto šaldžiau, paskui šaldytuve per naktį atšildavo. Kažkur buvau perskaičius, jog tap galima daryti, o kai buvau prisigaminus pesto tiek, kad jau nepajėgiau suvalgyti, tai vienintelė išeitis ir buvo šaldiklis.

  • 2011/01/21 at 21:03
    Permalink

    gera žinia, kad pesto šaldymui tinkamas – taip ir padarysim. Kai prisigaminsim.

  • 2013/05/07 at 07:11
    Permalink

    Savaitgalį ir aš prasinešiau per dilgeles, kiaulpienes:) Prisidariau visokiausių pesto, sriubų, prisišaldžiau…nerealus atradimas:)

  • 2013/05/07 at 22:56
    Permalink

    o taip!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *