Kavinė Bolonijoje (pastebėjimai iš horizontalios padėties)
temos geriau vystosi užsigeriant… ir dar užsigeriant… ir dar…
kadaise buvo jaunas ir gražus, o dabar tik gražus
mmmmmm………
kol mes gulėjom, ji visą laiką kalbėjo telefonu. O mes biškiuką buvom prigulę Bolonijos centrinėje aikštėje.
biškiuką prigulę, batus nusiavę, kavinę stebėjom
gali būti, kad ji ne tik bažnyčią fotkino, gali būti, kad nufotkino ir mus, ir dabar viešina savo tinklaraštyje, bet mes apie tai nežinome.
jei pradėjo įtarti, kad tampa fotomodeliu, … tai biškį pasigražint reikia, plaukus persiskaičiuot…
ragazzi italiani
o šita per savo kelis šimtus metų jau matė visokių, ir geriančių, ir gulinčių, ir su vainikais ant galvos, ir visai be galvų. Ir ant visko jai nusičiurkšt!
komentarai tokie gurmaniški…
sakai gurmaniški? 🙂
ir apskritai, labai gardu pasiskaitinėt, bet planuoju netolimoj ateity ką nors ir pa(si)gaminti, tik kas gausis – sunku pasakyt, labai negabi esu 🙂
tai aišku, kad kas nors gausis… aš labai negabi irgi buvau, paskui šiek tiek prasimiklinau
ačiū, pasitikėjimas įkvepia. Nusižiūrėjau razinų keksą, bet paskaičiau traktatą apie kotletus, – įsižiebė eksperimentatoriaus žiežirba. Kad tik pernakt nenusloptų.