Kava Late Modenos centrinėje aikštėje

Stiklinėje su rankenyte daug pieno ir truputis kavos.

Sėdime lauke prie nedidelio staliuko. Greta – senobinis aukštas akmeninis stalas, ant kurio dabar sėdi dvi merginos.
Klaudijus sako, kad ant to stalelio pasilipdavo vedliai, sakyti kalbų minioms, bet mes vakar skaitėm, kad ant to akmens suguldydavo atpažinimui visokius numirėlius.

Šalia – Modenos Katedra. Ji didžiulė. Iš išorės balta, viduje tamsi, raudonų plytų su gotikiniais skliautais. Įdėmiau pažiūrėjus galima pamatyti visokių akmeninių baisuoklių, laikančių kolonas, liūtų, prispaudusių grobius, jaučių, kurių uodegos turi gyvačių galvas, keistų paukščių ir Adomą su Ieva, viena ranka laikančius obuolį, o kita ranka pasiruošę nusiplėšti figos lapelius. Įdomu, kad katedroje koplyčios išdėstytos keliais aukštais, ir pamaldos gali vykti vienos virš kitų, ir dar yra akmeniniai langai. Akmens plokštės atpjautos taip plonai, kad per jas persišviečia saulės šviesa.

Ketvirtadienio popietę viskas uždaryta, tik barai ir kavinės ne.

Vieni geria kavą, pasidėję šalia parūdijusius dviračius su krepšeliais, kiti kabina ledus, garbanotas bachūras masažuoja merginai pečius. Diedelis skaito laikraštį, kurio lapai kažkodėl ružavi.
Kaimyniniam staliukui atnešė taures su žaliu gėrimu ir braškyte ant briaunos.

Aikštėje statomos palapinės rytdienos šokolado šventei. „Se lo puoi sognare, lo puoi fare“.- kabaliuoja plakatas visiems virš galvų. (ką gali susvajoti, tą gali ir padaryti)

• Tweet
• Buffer
• Pin It