Risotto su baravykais

Man biškį trūksta valios. O gal net labiau, negu biškį. Nuo vakar vakaro, kai Išrankusis snūduriavo prie įjungto televizoriaus su šokių projektais, E. vaištinėjo su draugėm, Ponas Didysis Ekspertas išvykęs į Liūdnąją misiją…

Spėkit, ką dariau aš.

Arba šiandien – kai E. matuojasi naują striukytę, Išrankusis bandinėja akordus, Ponas Didysis Ekspertas informuoja, kad TEN +28 karščio…

Spėkit, ką darau aš.

Tykiai tykiai paslapčiom, kai nieks nemato ir nepastebi, nueinu virtuvėn ir tiesiai iš puodo pakabinu pusantro šaukšto risotto. Grįžtu prie kompo. Liežuviu surankioju burnoj užsilikusius ryžius ir juos po vieną perkandu. Paskui truputį pasigalynėju su savim, pralaimiu ir vėl žygiuoju virtuvėn trupučiuko risotto. Nemaumoju kaži kiek, pusantro šaukšto tik. Bet su daugkartiniu pakartojimu.

Nes anas skanus, bjaurybė, gavosi. O aš rajūnė bevalė.

Kiekius nurašysiu iš knygos, kuria vadovausi (Risotto. Pamela Sheldon Johns), nors man atrodo, kad ten nurodyti labai dideli kiekiai. Dariau iš 1 puoduko ryžių, su proporcijomis elgdamasi gana laisvai.

  • 8-9 puodukai vištienos sultinio
  • 15 g džiovintų baravykų
  • 1/4 puoduko tyrojo aliejaus
  • 4 skiltelės česnako (susmulkintų)
  • 250 g šviežių grybų (šitake, baravykų, voveraičių) (švariai nušluostytų ir plonai supjaustytų)
  • 250 g šviežių pievagrybių (švariai nušluostytų ir plonai supjaustytų)
  • 1/4 puoduko šviežių plokščialapių petražolių (susmulkintų)
  • 2 šaukštai šviežaus susmulkinto čiobrelio
  • 3 puodukai (655 g) Arborio arba Carnaroli ryžių
  • 1 puodukas (250 ml) sauso balto vyno
  • 2 šaukštai sviesto
  • Druskos ir šviežiai malti juodieji pipirai

Užvirinti sultinį. Nukėlus nuo ugnies, sudėti džiovintus grybus ir mirkyti 20 min. Paskui grybus išgriebti, nuvarvinti (rašo, kad dar ir nuspausti per marlę, bet aš nelabai suprantu kam).  Grybus susmulkinti ir pasidėti.

Didelėje keptuvėje aliejuje pakepti česnaką apie 2 min, tada sudėti šviežius plonai supjaustytus grybus ir kaitinti kol suminkštės – apie 5 min. Tada sudėti smulkintus džiovintus grybus, petražoles, čiobrelius ir apie pusę puoduko sultinio ir viską kaitinti, kol sutirštės. (Aš naudojau tik šviežius, ką tik iš miško parsivežtus baravykus, ir įdėjau jų tikrai daugiau, negu pagal receptą, kaitinant jie paleido sultis, todėl sultinio papildomai nebedėjau). Rašo, kad grybus reikia išgriebti kiaurasamčiu ir paskui ten pat kepti ryžius, bet taip nedariau, nes kas buvo po grybais tai tikrai ne aliejus, kuriame galėtų ką nors kepti. Tiesiog atidėjau šonan keptuvę su visais grybais ir risotto gaminau kitame puode.

Aliejuje pakepinti ryžius, kol grūdeliai įgijo skaidrumo. Supilti vyną ir maišant leisti jam susigerti.

Tuo metu vištienos ir džiovintų grybų sultinys jau turi  virti ant lėtos ugnies. Iš ten po samtuką pilti sultinio ant ryžių, kaitinti pamaišant kol viskas susigers, tada pridėti kitą samtuką. Kai ryžiai jau  beveik išvirę, sudėti grybus, dar šiek tiek sultinio, ir dar šiek tik viską kartu pakaitinti.

Nuėmus nuo ugnies, įmaišyti dar truputuką sultinio ir sviesto. Padruskinti, papirinti ir patiekti.

Laikytis iš visų jėgų, kad paskui nevaikščiotum kabinti iš puodo likučių, nes viskas taip gardu.

Antras mano gamintas risotto su grybais, apie pirmąjį čia

Antras, gamintas iš Pamelos Sheldon Johns knygos Risotto, apie pirmąjį čia

10 thoughts on “Risotto su baravykais

  • 2010/09/05 at 17:38
    Permalink

    labai jau skaniai suskambo šis patiekaliukas, nors grybų aš net nevalgau 🙂

  • 2010/09/06 at 09:22
    Permalink

    Kitą kartą gamink iš pusės porcijos – suvalgysit “ant karto” ir ramu. 🙂 Aš jau seniai atradau, kad geriau mažiau negu daugiau… 😉

  • 2010/09/06 at 12:21
    Permalink

    Vakar parsivežėm gerą skaičių baravykų, bet man nuo 3 dienų grybavimo viskas taip “da lampački” buvo, kad norėdama jais atsikratyti (nes jau uzžsimerkusi mačiau grybus) ėmiau ir visus sumarinavau…dabar pamačius daugiaryžį aišku gailiuosi…

  • 2010/09/06 at 12:32
    Permalink

    Egle, reiktų sakyti: KOL KAS nevalgau, vot imsi ir pradėsi valgyt…
    Vilma, aš dariau iš trečdalio porcijos. Nurodyti kiekiai yra atseit 6 žmonėms, bet ir trečdalio turėtų užtekti 4.
    Laura, betgi sumarinavimas nėra toks greitas atsikratymas! Vien jau stiklainių prisiruošimas man būtų baisus darbas. Aš kai labai dalampački po grybavimo būnu, bent jau trumpai nuverdu grybus ir pasidedu į šaldytuvą, o paskui palengva sugalvoju, ką daryt. Dažniausiai tokius vos nuvirtus dedu į šaldiklį.

  • 2010/09/06 at 18:39
    Permalink

    nuplikiau sloinikus karštu vandeniu ir vsio…pirmą kartą marinavau grybus, bet mano švogerka taip daro ir nešaudo…

  • 2010/09/07 at 13:10
    Permalink

    Tai tada ir eini vogčiom šaukštu pamojuoti, nes nedavalgei. Kitą kartą daryk iš dvigubos. 🙂 🙂 🙂

  • 2010/09/08 at 12:51
    Permalink

    Jau tie baravykai taip viliojanciai atrodo, kad mmmm….O risoto as laaaabai megstu!

  • Pingback: Risotto su moliūgais ir porais, skaniai ir gražiai vegetariškas | Septyni virtieniai

  • 2017/07/10 at 10:30
    Permalink

    Vau. kaip čia įdomu…O ieškojau tik kaip greičiau nulupti paprikas, čia neradau,bet … užkliuvau ir gana.Namie viena,diedas gi man turi pragyvenimą uždirbti, tai jo nėra.o aš laukiu svečių, savo seno bičiulio italo ir trijų lenkų kurie jį pasigriebė kartu aplankyti Rygos.Baisiausia,kad jau pamiršau ką dariau ir kam man tas paprikas reikia lupti.Nesuprantu ko čia atklydau ir net viską perskaičiau,nors nemėgstu nei grybų nei ryžių,na dar, dar birius ryžius kažkaip sumaumoju,bet jau risoto tai nei iš tolo,net nesvarbu kas gamino ar Felice ar Antoninas, na valgiau kartą pas Rafaelle,bet tik iš pagarbos jo vardui…Ale apie ką aš čia? Reikia gi sužinoti,kam aš tas paprikas …Lasagna jau padariau, čia jau mano arkliukas, net mano bičiuliai italai mane vadina lasagna karaliene.Man patinka,nors darbo labai daug,bet puikus patiekalas beveik iš nieko…Aha, lasagna darau be mėsos,bet visi galvoja,kad valgo su mėsa…(cha,cha). Tik va, viena lasagna tai nei pietūs ,nei vakarienė reikia dar bent vieno karšto patiekalo. Gal sakau kuskusą su daržovėm?Tada ir mano vargas su paprikom pasiteisintų…Tai jau bėgsiu,bet tikrai dar čia užsuksiu,būtinai…Ir taip kažko užsimaniau į Joniškį…Kažkada ten gyveno mano diedo pusbrolis toks gan žinomas rankininkas Gintautas Velaniškis, dabar jau nei garsus nei rankininkas.Iš anį laikų liko tik ūgis…

  • 2017/07/13 at 09:06
    Permalink

    Miela Gabija, Lazanjos karaliene, kaip smagu skaityti tokį atsiliepimą. Laukiame Joniškyje

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *