transliacijos iš virtuvės
Vienintelis Estijoje vienuolis dominikonas kas rytą ateina į kuklią koplytėlę ir gieda ten giesmę. Dažniausiai – vienas pats.
Šeštadienio rytą ten buvau aš. Ir dar keli žmonės.
Turėdama šiek tiek laiko blūdinėjau Talino senamiestyje, kažkur ten, kur buvo dominikonų vienuolynas nuo trylikto amžiaus iki kol juos išgalabijo reformacija.
Šaštadienio rytą … Skaityti toliau
Kas plaukė tą vakarą Botnijos įlanka, galėjo matyti švieselę ant kalno. Ten buvome mes! Kūrenome nedidelį laužiuką. Žinojome, kad rūbai prisigers dūmų kvapo ir kai išbrisime iš miškų, kalnų ir akmenynų į kokį miestą, dūmų kvapas eis su mumis… ai, nesukome dėl to galvos.
Daugybę kartų per tą žygį šūkaliojau … Skaityti toliau
Mes Jonišky jas vadiname voveruškom.
Kaip ten jas bevadintum, šią vasarą įvyko du atradimai. Pirmas – pačių voveruškų atradimas žymiai reikšmingesniu kiekiu, negu penkios. Kaip visada, kai Ponas Didysis Ekspertas grįžta iš grybų žvalgybos, išeinu į balkoniuką iš aukštai pažiūrėti, ko parvežė. Jis išlipa iš mašinos, apeina ją aplinkui ir … Skaityti toliau
Read more
“Žinau vietas, kur būna nemokamo sūrio!” – sušvito man rytą mintis, kai vožiau tą sūrį ant nemokamos duonos riekės, užteptos nemokamu sviestu. Žinau įvairiausių gerų vietų visur, o dabar prie tų gerųjų vietų prisidėjo dar ir Stokholmas. Kažkodėl ilgai atidėliojau jo pamatymą. Vieną vasario savaitgalį ėmiau ir atlėkiau, nes kol … Skaityti toliau
Read more
Mes turime daugybę bendrų prisiminimų su Iza. Nuostabiai gražių. Mes per lietų vaikščiojome prie Iseo ežero, o saulėkaitoje – aplink Alberobelo trulius, o viena dama, kuri gyveno trulyje, pakvietė užeiti. Mus abi kartu įleido į Modenos savivaldybės palėpę, kur bręsta prieš dešimtmečius užtaisytas balzaminis actas. Pasitaikydavo, kad mes abi gulėdavome … Skaityti toliau
Read more
Buvo pasakyta 10:57 būti aerouoste. Buvom. Vieni kitus atpažinome iš didelių kuprinių. Maniškė pilnutėlė vos uždariau.
Vadovė atnešė kiekvienam po 13 maisto paketų. Kur dėti? Kol kas nešu popieriniame maiše. Per kalnus tai maiše nešti nenorėčiau, bet kur sukišti?
Vienas iš grupės prisipažino įsivaizdavęs, kad Dalia bus jauna … Skaityti toliau
Tai kur čia tas pensininkų rojus? – trečią dieną jau klausėm savo vadovės, nes būtent tokia yra Tenerifės reputacija. Mes tose vietose nebūnam – atsakė vadovė. Ir labai gerai, nes į pensininkų rojų dar spėsim! O kol kas mus kasryt nuveždavo kažkur, paleisdavo kažkur ir mes išeidavome kažkur. Eidavome visą … Skaityti toliau
Read more