Avys išvyksta iš Dartlo
Nuo Dartlo kaimo puškavau aukštyn link senų pastatų ant kalno. Tada net nežinojau, kad tai kitas kaimas, vadinasi Kvavlo. Bet jeigu žmogus pamatai bokštų karūną ant kalno, ir jei sužinai, kad yra takelis, kaip gi nekopsi!
Vis atsisukdavau atgal, nes kas keli žingsniai pasikeisdavo vaizdas iš gražaus į dar gražesnį. Žali šlaitai, apačioje kaimo stogai, sutverti iš ploščių akmenų, šniokščianti upė. Žydėjo begalybė gėlių, aš vis sustodavau sakykim ne todėl, kad man pritrūkdavo kvapo, bet kad reikėjo išsigrožėti gėlėmis ir vaizdais.
Pamačiau kitu šlaitu žemyn judančias avis, daugybę jų.
Sunku įžiūrėti tas avytes, betgi nuotrauka reikalinga įrodymams! Jeigu neįžiūrite, tai žinokite per visą šios nuotraukos ilgį ir dar daugiau.
Olialia, pasakiau sau. Ir puškavau aukštyn.
Kvavlo: keli akmeniniai namai, iš vieno jų girdisi žmonių balsai, kažkur aukštybėse plevėsuoja skalbiniai ant virvės, ir dar, žinokit, baltas arklys.
O kas čia per baltas angelėlis, perbrauktas kryžiumi? Na įdomu, įdomu, tuomet man atrodė įdomu, ir tik paskui sužinojau, kad šis akmuo žymi ribą, kur prasideda pagoniška šventvietė, prie kurios moterims nevalia artintis. Kas bus, jei prisiartinsiu? Ogi išbalansuosiu visatą, ir tada nežinia kas, gal liūtis, o gal krentantys akmenys, vienžo dvasios bus nepatenkintos. Žinoma, kad buvau prisiartinusi, nes akmuo gulėjo visai šalia takelio, o aš net neįtariau, kad čia perbraukta aš. Bet nors neperžengiau.
Dairiausi į visas puses, ir visur buvo gražu.
Kvavlo bokšto stogas išskirtinis – piramidinis. Rašoma, kad senais laikais pastebėjus priešą, bokšto viršuje būdavo uždegama ugnis kaip pavojaus signalas. O jei priešas priartėdavo, viršutiniuose bokšto aukštuose slėpėsi žmonės, o apatiniame aukšte būdavo uždaromi vertingiausi gyvuliai.
Lipdama žemyn, sutikau tris princus. Ant balto žirgo – trečiasis.
Dartlo kaime buvo daugiau žmonių. Vieni įsirenginėjo sau kambarius, kiti gėrė vietinį alų (turistai). Nusileidau žemyn link upės, ir ten vėl pamačiau avis. Jos brido per upelį, ir nesakyčiau, kad savo noru.
Žiūrėjau apstulbusi, paskui susipratau, kad reikia nufilmuoti. Baltai rudas kailis kitoje upės pusėje – sniegas.
Piemenys buvo trys. Raudonas, su juo vieninteliu galėjau susikalbėti. Jis, tai jis tas visas avis nusipirko! Mėlynas, tas, kuris pakėlė mūsų Zazos pamestą cigarečių pakelį, pabėgo su cigaretėmis, neprisipažino nei neatidavė. Ir baltas – tas tai pats mįslingiausias, nes apsirengęs kaip į vestuves, baltais šilkiniais marškiniais, auksiniu lenciūgu ant kaklo, su šautuvu rankose, jis visai nebuvo panašus į piemenį. (Žiūrėdama nuotraukas, aptikau dar ketvirtą, bet apie jį nieko negaliu pasakyti).
Šie vyrai yra iš Azerbaidžano. Nusipirko tas avis. Tris dienas jas varys kalnų takais iki tos vietos, kur jau bus galimybė jas pakrauti į sunkvežimį ir išsivežti į Azerbaidžaną. Kodėl iš čia perka, negi savo šalyje neturi? Todėl, kad čia geresnės!
Dartlo, Tušetija, Sakartvelas. 2026 m. liepa, su Zi Tours
