Varpelių takas
Reikia nerti į Latvijos mišką ten, kur į jį veda siauras takelis, įėjimas pažymėtas mediniu rėmu su antrašte ZVANINU CELŠ . Miškas yra netoli Adaži, prie upės, pavadinimu Gauja. Sakyčiau vietomis tas miškas kaip brūzgynas, o vietomis gerokai magiškas. Bet takelis neklaidus ir tvarkingas.
Takelis tvarkingas, todėl ne po kojomis reikia žiūrėti, ne atsisukus į mane, o aukštyn bei į visas puses, nes visur yra pilna varpelių.
Varpeliai kai kurie gerai matomi, o kiti slapstosi už lapų. Tai įsivaizduokit, net neatpažįstu, kokio medžio tie lapai!
Einant tuo paslaptingu taku ir randant daugybę varpelių, būtinai pradedi jais skambinti, kuriais tik pasieki. Ak, žavus skambesys, kaip trumpa meditacija. Nutildo vidinį triukšmą. Kaip kilometro ilgio meditacija. Tarp žalių medžių, pilna prieš pusvalandį lijusio lietaus gaivumo. Dilin – dilin – nematomas tiltas tarp žemės ir dangaus.
Ten už medžių tyvuliuoja žalias vanduo, ir dar tame take yra sūpynės. Ir dar yra durys. Uždarytos. Ir toj pusėj durų ir anoj pusėj tas pats miškas. Gal tik taip atrodo, kad tas pats.
Ten ant medžių šakų kadaruoja pilkos samanos. Pro išlinkusias nepažįstamų medžių šakas švyti dangiška šviesa, o šalia tako iš samanų išsiveržia keistų grybų kupstelis.
Kas šį taką įrengė? Du vietiniai entuziastai, ar man užtenka tokio atsakymo? Nu ne, man reik jų vardų! Sužinoti įmanoma. Pagrindinis tako iniciatorius yra Toms Felkers. Takas įrengtas jo šeimai priklausančioje žemėje. Antruoju šio projekto „varikliu“, kuris atliko didžiulę fizinio darbo dalį yra jo draugas Martins.
Toms Felkers, kuris yra renginių vedėjas, iliuzionistas, Varpelių tako įkūrėjas: Vieną dieną mums kilo mintis sukurti kažką miške. Pagalvojome, kad galbūt galėtume įtraukti visuomenę – tai būtų graži vieta pasivaikščioti. Vėliau nusprendėme, kad galėtume pakabinti varpelius per visą tako ilgį. Tai buvo laikas, kai buvo Covid, neturėjome daug ką veikti, todėl galėjome sutelkti dėmesį į šį projektą.
Viskas įvyko praktiškai per savaitę. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuvykome į mišką pažiūrėti, kur galėtų prasidėti takas. Tada išvalėme pirmuosius 50–100 metrų, o po savaitės miške jau buvo pastatytas pirmasis tiltelis. Iš pradžių valėme gana aplaidžiai, tik tiek, kad galėtume praeiti. Pastatę tiltą supratome, kad miške gyvena įvairių vabzdžių, ir jei nenorite, kad tie vabzdžiai prie jūsų prikibtų, negalite eiti ir trintis į šakas. Taigi išvalėme mišką, kad galėtumėte eiti taku nieko neliesdami.
Kodėl būtent varpeliai? Varpelis savaime yra kažkas šilto ir magiško. Yra net toks dalykas kaip varpelių terapija. Kai pamatome varpelį, visada norime juo paskambinti. Net ir žodis „varpelis“ yra gražus, bet tuo pačiu metu tai yra daiktelis, kurį gali įsigyti ir palikti visi, nes jie nėra brangūs.
(Sutrumpinta iš Tomo Felkerio interviu “Adažu novads“)
Tikrai, varpeliai nėra brangūs, be to nebūtina juos pirkti gatavus. Vaikščiodamos taku, džiaugsmingai stebėjomės, iš ko tik žmonės nesugalvoja sutverti varpelių! Ir visi jie skamba.
Kiek ten yra varpelių? Toms galvoja, kad, gali būti apie 300–400. Daug jų atnešė žmonės – pilnas dėžes varpelių, savo mirusių tėvų kolekcijas. Varpeliai jiems buvo dovanoti ar parsivežti iš įvairių Latvijos vietų ar tolimų pasaulio šalių.
Kartais žmonės atveža ir pririša savo varpelius. Puiku, tačiau tako įkūrėjai prašo nepalikti stiklinių varpelių, kad jų šukės nesukeltų gaisro (kuris latviškai vadinasi Ugunsgrieks), arba nesužeistų basakojų hipių, kurie kartais čia atvyksta pasivaikščioti.
Iš Tomo Felkerio interviu: “Kiek girdėjau, žmonės mūsų taką laiko gana šventu. Kiekvieną metų laiką pas mus ateina daug žmonių, jie mielai sutinka mus, „Varpelių kelio“ kūrėjus, pasikalbėti. Iš viso to, kas vyksta pasaulyje, tai viena iš retų vietų, kur niekas nebando užsidirbti pinigų ar jų plauti. Visuomenė trokšta nuoširdumo, paprasčiausiai geros misijos, kurią gali paremti, žinodami, kad ten nėra jokių sąmokslo teorijų”.
Nėra sąmokslų. Yra upė Gauja. Kartais ji patvinsta, užlieja tako teritoriją, nuplauna tiltelius ir gal net varpelius, pridaro chaoso.
Kartais, išties, tai tik vieną kartą (kol kas) ten užklystame mes.
