transliacijos iš virtuvės
Kiekvieną vakarą eidama link savo hostelio, penkis vakarus iš septynių pasiklysdama ir tik su žemėlapiu jį atrasdama, galų gale patekdavau į tą gatvelę kur baigiasi bruko grindinys, virš galvos kabo vynuogynojai, o šaligatviai užstatyti nebe viliojančiais restoranų staliukais, o gyvenimiškomis prekėmis. Palengva susidarė pažįstamų.
Pradėkim nuo užeigėlės savininko, kur atvykimo … Skaityti toliau
Read more
Pažiūrėjau į savo atspindį vitrinoje, kai apniukusį rytą ėjau per Lodzę. Pamačiau, kad nedidelis mano plaukų kuokštelis styro stačias – grynai kaip kokia antena, kurią iškėlusi bandau pagauti Lodzės vibracijas. Mano misija – per dieną pajausti, kas tai per miestas. Pasigaudyti vaizdų, kad jau būdama namie galėčiau iš jų lukštenti … Skaityti toliau
Read more
Vienintelis Estijoje vienuolis dominikonas kas rytą ateina į kuklią koplytėlę ir gieda ten giesmę. Dažniausiai – vienas pats.
Šeštadienio rytą ten buvau aš. Ir dar keli žmonės.
Turėdama šiek tiek laiko blūdinėjau Talino senamiestyje, kažkur ten, kur buvo dominikonų vienuolynas nuo trylikto amžiaus iki kol juos išgalabijo reformacija.
Šaštadienio rytą … Skaityti toliau
Kas plaukė tą vakarą Botnijos įlanka, galėjo matyti švieselę ant kalno. Ten buvome mes! Kūrenome nedidelį laužiuką. Žinojome, kad rūbai prisigers dūmų kvapo ir kai išbrisime iš miškų, kalnų ir akmenynų į kokį miestą, dūmų kvapas eis su mumis… ai, nesukome dėl to galvos.
Daugybę kartų per tą žygį šūkaliojau … Skaityti toliau
Mes Jonišky jas vadiname voveruškom.
Kaip ten jas bevadintum, šią vasarą įvyko du atradimai. Pirmas – pačių voveruškų atradimas žymiai reikšmingesniu kiekiu, negu penkios. Kaip visada, kai Ponas Didysis Ekspertas grįžta iš grybų žvalgybos, išeinu į balkoniuką iš aukštai pažiūrėti, ko parvežė. Jis išlipa iš mašinos, apeina ją aplinkui ir … Skaityti toliau
Read more
“Žinau vietas, kur būna nemokamo sūrio!” – sušvito man rytą mintis, kai vožiau tą sūrį ant nemokamos duonos riekės, užteptos nemokamu sviestu. Žinau įvairiausių gerų vietų visur, o dabar prie tų gerųjų vietų prisidėjo dar ir Stokholmas. Kažkodėl ilgai atidėliojau jo pamatymą. Vieną vasario savaitgalį ėmiau ir atlėkiau, nes kol … Skaityti toliau
Read more
Mes turime daugybę bendrų prisiminimų su Iza. Nuostabiai gražių. Mes per lietų vaikščiojome prie Iseo ežero, o saulėkaitoje – aplink Alberobelo trulius, o viena dama, kuri gyveno trulyje, pakvietė užeiti. Mus abi kartu įleido į Modenos savivaldybės palėpę, kur bręsta prieš dešimtmečius užtaisytas balzaminis actas. Pasitaikydavo, kad mes abi gulėdavome … Skaityti toliau
Read more